Gerbiamieji,
Naujienlaiškyje pateikiame praktinius komentarus dėl maisto, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriui aktualiausių teisės aktų pakeitimų ir naujausios Konkurencijos tarybos ataskaitos:
Siūloma nauja Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcija, kuria siekiama subalansuoti mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesus
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Seimui naują Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakciją. Siūlomais pakeitimais, parengtais pagal Konkurencijos tarybos pateiktas pastabas, siekiama subalansuoti mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų (iš kurių dauguma yra maisto prekių gamintojai ir platintojai) interesus.
Minėtais pakeitimais siūloma sumažinti administracinę naštą mažmeninės prekybos įmonėms, nustatant, kad rinkos stebėsena atliekama tik kas dvejus metus, ir tuo pačiu metu apsaugoti tiekėjus nuo mažmenininkų spaudimo dėl tretiesiems asmenims taikomų kainų ir sąlygų. Kitas svarbus pakeitimas – galimybė Konkurencijos tarybai neatskleisti asmenų (tiekėjų), teikiančių atitinkamus skundus dėl mažmenininkų veiksmų, tapatybės, jei pateikiamas pagrįstas prašymas.
2010 m. priimtas Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas taikomas mažmeninės prekybos įmonėms, turinčioms didelę dalį mažmeninės rinkos, kurioje vyrauja maisto produktai. Tačiau šis įstatymas aktualus visiems tiekėjams, tiekiantiems ar ketinantiems tiekti savo produkciją minėtiesiems rinkos dalyviams.
Konkurencijos tarybos 2015 m. ataskaitoje aptarti nesąžiningi veiksmai
2015 m. kovo 2 d. Konkurencijos taryba paskelbė savo ketvirtąją Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo taikymo stebėsenos ataskaitą. Konkurencijos tarybos pastabos ir išvados atlieka atgrasymo nuo nesąžiningų veiksmų funkciją. Ataskaitoje apžvelgiami naujausi pasikeitimai, susiję su mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų santykiais, nagrinėjami pažeidimai, pateikiami nuomonės tyrimo apie šio įstatymo vykdymą rezultatai.
Tarp šiemet svarstytų pažeidėjų – keli dideli mažmeninės prekybos tinklai. Nustatyta, kad šios įmonės pažeidė įstatyme nustatytą draudimą reikalauti, kad tiekėjai priimtų neparduotus maisto produktus. Padaryta išvada, kad vienas iš mažmeninės prekybos tinklų, sudarydamas sutartis su maisto produktų tiekėjais, neteisėtai reikalavo įtraukti nuostatą, suteikiančią jam teisę be apribojimų grąžinti maisto produktus ir gėrimus bei įpareigojančią tiekėjus priimti tokias prekes. Konkurencijos taryba nusprendė, kad mažmeninės prekybos įmonės perleido tiekėjams neproporcingą dalį rizikos ir nuostolių, susijusių su jau įsigytų prekių pardavimu. Konkurencijos tarybos sprendimas buvo apskųstas, tačiau administracinis teismas paliko jį galioti.
Visą ataskaitą galima rasti čia.
Griežtinami ženklinimo etiketėmis ir pakavimo reikalavimai maisto sektoriuje veikiančioms įmonėms
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. ženklinimas etiketėmis ir pakavimas turi atitikti naujo ES reglamento reikalavimus. Šio naujojo ES reglamento dėl maisto produktų ženklinimo etiketėmis tikslas – ne tik užtikrinti, kad vartotojai gautų pakankamai informacijos apie maisto produktus, bet ir sudaryti sąlygas laisvam maisto produktų judėjimui.
Nustatyti šie nauji maisto produktų ženklinimo reikalavimai:
- sudarytas patogus privalomų duomenų sąrašas;
- nustatyti griežtesni įskaitomumo kriterijai maisto produktų etiketėms (minimalus šrifto dydis privalomai informacijai, aiškus kontrastas tarp spausdinto teksto ir fono);
- reikalavimas nurodyti šviežios kiaulienos, avienos, jautienos ir paukštienos kilmės šalį ar vietą;
- reikalavimas nurodyti mėsos ir žuvies produktuose esantį vandens kiekį, jei jis sudaro daugiau nei 5 proc. gatavo produkto;
- griežtesni reikalavimai šaldytų produktų ženklinimui etiketėmis;
- vienodi ženklinimo etiketėmis reikalavimai nuotolinei prekybai ir t. t.
Šis reglamentas taikomas visame maisto produktų sektoriuje veikiančioms maisto pramonės įmonėms, kurių veikla yra susijusi su vartotojų informavimu apie maisto produktus. Jis taikomas visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant maitinimo įstaigų tiekiamus ir joms tiekiamus maisto produktus.
Atsirado galimybė gauti ES fondų finansavimą ekologiniam ūkininkavimui ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo
2015 m. balandžio 20 d. buvo patvirtintos Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklės. Pagal šią plėtros programą, perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, taip pat pats ekologinis ūkininkavimas yra tinkamas finansuoti iš ES fondų lėšų. Finansavimas gali būti skiriamas ūkininkams ir juridiniams asmenims, kurie visoje savo valdoje vykdo veiklą, susijusią su ekologinio žemės ūkio gamyba, arba ketina pradėti vykdyti tokią veiklą nedelsiant po to, kai gaus finansavimą. Finansavimas taip pat gali būti skiriamas ūkininkams ir juridiniams asmenims, vykdantiems tokią veiklą ne visoje valdoje, bet įsipareigojantiems ją vykdyti nuo 2016 metų.
Taisyklėse nustatyti šie prioritetai ir tikslai:
- su žemės ūkiu susijusių ekosistemų atkūrimas, išsaugojimas ir pagerinimas;
- dirvožemio erozijos prevencija, dirvožemio kokybės išsaugojimas ir gerinimas;
- biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas;
- dirvožemio apsauga nuo degradacijos ir dirvožemio anglies dvideginio praradimo;
- kokybiškų maisto produktų gamybos ir vartotojų aprūpinimo kokybiškais maisto produktais užtikrinimas;
- aplinkos taršos, susijusios su žemės ūkiu, mažinimas.
Taisykles galima rasti čia.
Pakeitus pieno supirkimo taisykles leista parduoti pieną kitų ES valstybių narių gamintojams
2015 m. kovo 31 d. buvo pakeistos Pieno supirkimo taisyklės. Šie pakeitimai susiję su pieno gamybos kvotų panaikinimu. Priimti pakeitimai suteikia teisę pieno gamintojams parduoti pieną perdirbimui įmonėms, registruotoms ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Tačiau pieno gamintojams taikomi reikalavimai nepasikeitė. Kaip ir anksčiau, perdirbimui ar tiesioginiam vartojimui gamintojai gali parduoti tik iš jų vardu registruotų pieninių gaunamą pieną ar pieno produktus. Pieno gamintojai, norintys pirkti pieną perdirbimui iš kitų pieno gamintojų, pirmiausia turi gauti veterinarinį patvirtinimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei užsiregistruoti kaip pirkėjai Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre.
Pieno gamybos kvotų panaikinimas sulaukė įvairių reakcijų ES. Dėl padidėjusios pieno gamybos gali sumažėti pieno supirkimo kaina. Taigi, tai gali kelti grėsmę mažesniems gamintojams. Išliks tik galintys gaminti pieną mažiausiomis įmanomomis sąnaudomis. Todėl ši reforma vertinama kaip kelianti didelį pavojų smulkiesiems ūkininkams, o Lietuva yra viena iš tų šalių, kurių pieno gamintojai nukentės labiausiai. Kita vertus, tai gali duoti naudos vartotojams, nes dėl perteklinės pieno gamybos gali sumažėti kainos. |