Gerbiami klientai ir partneriai,
2016 m. lapkričio 3 d. Seimas priėmė Sutelktinio finansavimo įstatymą, kurio dėka bus panaikintos iki šiol egzistavusios teisinės kliūtys nuosavybės (angl. equity-based) bei skolos finansiniais instrumentais (angl. debt-based) grindžiamų sutelktinio finansavimo platformų veiklai Lietuvoje. Įstatymas taip pat reglamentuos sutelktinio finansavimo platformų, suteikiančių galimybę investuotojams įsigyti reikalavimo teises, kylančias iš jau sudarytų verslo paskolų sutarčių, veiklą. Sutelktinio finansavimo įstatymas įsigalios 2016 m. gruodžio 1 d.
Svarbiausios Sutelktinio finansavimo įstatymo nuostatos:
- Juridiniai asmenys galės pritraukti kapitalą per sutelktinio finansavimo platformas naudodami vieną iš keturių instrumentų:
- paprasta paskolos sutartis;
- skolos vertybinių popierių išleidimas (pvz.: obligacijų);
- nuosavybės vertybinių popierių išleidimas (pvz.: akcijų), tačiau uždarosioms akcinėms bendrovėms nebus leista viešai prekiauti akcijomis;
- reikalavimo teisių, kylančių iš jau sudarytų verslo paskolų sutarčių, pardavimas.
- Tik juridiniai asmenys galės veikti kaip sutelktinio finansavimo platformų operatoriai. Prieš pradėdami veiklą operatoriai privalės būti įtraukti į Viešąjį sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašą, skelbiamą Lietuvos banko. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą sąraše esantys operatoriai bus laikomi finansų patarėjų įmonėmis. Kitaip tariant, šioms įmonėms bus taikoma Finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl. Martkets in Financial Instruments Directive) trečiojo straipsnio išimtis. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymą finansų patarėjų įmonės gali teikti tik pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugas bei investavimo rekomendacijų teikimo paslaugas. Pagal Sutelktinio finansavimo įstatymą operatorius, norintis teikti kitas investavimo paslaugas, privalo gauti finansų maklerio įmonės licenciją, kaip tai numatoma Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
- Investuotojams bus leista investuoti į sutelktinio finansavimo projektus netaikant jokių apribojimų. Investuotojai privalės atlikti tinkamumo testą. Jei tokio testo rezultatai bus neigiami, operatorius privalės pateikti įspėjimą apie riziką ir tik tada investuotojas galės pradėti investuoti.
- Sutelktinio finansavimo platformos antrinė rinka laikoma daugiašale prekybos sistema ir yra reguliuojama Finansinių priemonių rinkų įstatymo, kuris įgyvendina Finansinių priemonių rinkų direktyvą. Reikalavimas antrinei rinkai atitikti Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus bus taikomas visai antrinei finansinių instrumentų rinkai, išskyrus perleistų reikalavimo teisų rinką.
- Jei vertybinių popierių siūlymas nesiekia 5 mln. eurų, projekto savininkas privalo pateikti tik informacinį dokumentą, parengtą pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Tokį informacinį dokumentą tvirtina operatorius. Šiuo atveju nėra būtina pateikti vertybinių popierių prospektą. Informacinis dokumentas – tai paprastos formos dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie projekto savininką ir su vertybinių popierių siūlymu susijusi rizika. Jei teikiamas vertybinių popierių siūlymas viršija 5 mln. eurų sumą – būtinas prospektas.
- Operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti lygus 40 000 eurų. Tačiau, nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei didesnė iš šių dviejų sumų: įstatinis kapitalas 40 000 eurų arba nuosavo kapitalo poreikiui, kuris lygus 0,2 procento per sutelktinio finansavimo platformą finansuotų ir finansuotojams dar negrąžintų sumų dydžio.
- Kiti reikalavimai operatoriams, įskaitant rizikos valdymo procedūras, veiklos tęstinumo strategiją, informacijos atskleidimo reikalavimus, reputacijos reikalavimus valdybai ir t.t.
Lietuvoje siekiama sukurti palankią aplinką hibridinėms sutelktinio finansavimo platformoms, planuojančioms pasaulinę plėtrą – kuriamas subalansuotas sutelktinio finansavimo reguliavimas, įtvirtintas nuotolinis klientų tapatybės nustatymas, suteikiantis galimybę naudoti modernius technologinius sprendimus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas deda pastangas įtvirtinti Lietuvą kaip finansinių technologijų sektoriaus lyderę.
Advokatų kontora „Sorainen“ aktyviai prisidėjo rengiant modernų ir subalansuotą teisinį reguliavimą, atitinkantį tarptautinius standartus ir tenkinantį ne tik vietos rinkos poreikius. Teisininkas Artūras Asakavičius buvo įsitraukęs į įstatymo rengimo procesą, o jo pasiūlytos idėjos buvo sėkmingai realizuotos įstatyme. |