Gerbiamieji,
2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais į Lietuvos teisę perkeliama ES direktyva dėl žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus. Pagal naująjį reguliavimą nukentėjusieji, patyrę žalą dėl tarp ūkio subjektų sudaryto draudžiamo susitarimo arba piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, turės palankesnes galimybes reikalauti visiško žalos atlyginimo. Įstatyme taip pat numatyti įmokų už pranešimus apie koncentracijas mokėjimo pakeitimai.
Konkurencijos įstatymas nustato šias pagrindines žalos atlyginimo taisykles:
- Įtvirtinta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims, nukentėjusiems nuo konkurencijos taisykles pažeidžiančių ūkio subjektų veiksmų, reikalauti visiško žalos atlyginimo, įskaitant tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas. Žalos atlyginimo gali reikalauti ir netiesioginis pirkėjas, kuris iš pažeidimą padariusio ūkio subjekto įsigijo prekių.
- Numatytas 5 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti pažeidimui pasibaigus ir ieškovui sužinojus aplinkybes.
- Nustatyti pagrindiniai pažeidimą padariusių kelių asmenų solidarios atsakomybės paskirstymo ir atlygintino žalos dalies dydžio nustatymo principai. Pasak šių principų, pažeidimą padarę keli ūkio subjektai solidariai atsako už visą žalą, išskyrus nustatytas išimtis, taikomas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei nuo baudų atleistiems ūkio subjektams:
- Ūkio subjektai, kurie buvo atleisti nuo baudos, nes pranešė apie draudžiamą susitarimą dėl tiesioginio ar netiesioginio kainų fiksavimo solidariai atsako šiems asmenims:
- savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams;
- kitiems nukentėjusiems asmenims, tik tuo atveju jeigu jie negali gauti visiško žalos atlyginimo iš kitų ūkio subjektų, kurie dalyvavo tame pačiame pažeidime.
- Mažos ir vidutinės įmonės atsako tik savo tiesioginiams ir netiesioginiams pirkėjams arba tiekėjams, jeigu atitinka abu šiuos požymius:
- jos rinkos dalis atitinkamoje rinkoje pažeidimo metu neviršijo 5 procentų;
- dėl solidarios atsakomybės taisyklių taikymo būtų negrįžtamai pakenkta ūkinės veiklos tęstinumui ir tokių taisyklių taikymas sukeltų visišką turto nuvertėjimą.
- Įtvirtinta žalos prezumpcija konkurentų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją, atvejais.
- Teismui suteikta galimybė nustatyti apytikslį žalos dydį, kai remiantis byloje esančiais įrodymais neįmanoma nustatyti tikslaus žalos dydžio.
- Numatyta galimybė prašyti teismo išreikalauti įrodymus, įskaitant ir rūšiniais požymiais apibūdintas įrodymų grupes, tačiau dėl įrodymų išreikalavimo turi būti laikomasi proporcingumo principo, o jų nepateikimas arba sunaikinimas vertinamas šios šalies nenaudai.
- Nustatyta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija nagrinėti bylas dėl žalos, padarytos draudžiamais susitarimais ar dėl dominuojančios padėties, atlyginimo.
Konkurencijos įstatymo pakeitimai taip pat numato, kad pranešimus apie koncentraciją teikiantys asmenys įmoką už koncentracijos nagrinėjimą turės mokėti į Konkurencijos tarybos biudžetą. Konkurencijos taryba kiekvienais metais iki kovo 1 d. apskaičiuos įmokų už koncentracijų nagrinėjimą dydį, vadovaudamasi ankstesnių metų pranešimų nagrinėjimo sąnaudomis. |