Gerbiami klientai ir verslo partneriai,
Nuo Naujųjų metų Lietuva prisijungs prie euro zonos. Perėjimas nuo lito prie euro neturėtų sukelti didelių nepatogumų verslui, bet tai reikalauja tam tikro pasiruošimo. Pavyzdžiui, prekybininkai privalo laikytis įsipareigojimų dėl kainų nurodymo – skelbti jas dviem valiutomis.
2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba leido Lietuvai įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., šią dieną Lietuvoje į apyvartą bus paleisti euro banknotai ir monetos.
Nustatytas valiutos keitimo kursas – 3,4528 lito už vieną eurą. Pagrindiniai euro įvedimo principai yra įtvirtinti LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme, kuris buvo priimtas 2014 m. balandžio 17 d.
Kainų nurodymas
Prekybininkams taikomas reikalavimas tam tikrą laikotarpį nurodyti kainas dviem valiutomis (eurais ir litais). Pagal LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpis prasidėjo 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir tęsis iki 2015 m. birželio 30 d. (ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo euro įvedimo dienos).
Šių su kainomis susijusių įsipareigojimų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to, kaip ir kur siūlomos prekės ar paslaugos bei kaip už jas atsiskaitoma (internetu, elektroniniais pinigais ir t. t.). Kainos abiem valiutomis (eurais ir litais) turi būti nurodomos visuose pirkimo proceso etapuose.
Jei kainos eurais ir litais nurodomos skirtingais formatais (pavyzdžiui, kainos eurais pateikiamos skliaustuose), nuo 2015 m. sausio 1 d. kainų nurodymo formatas turės būti pakeistas. Todėl siekiant sutaupyti laiko ir sąnaudų, patariama kainas abiem valiutomis nurodyti vienodai – nesudarant įspūdžio, kad litas yra pagrindinė, o euras – papildoma valiuta ir atvirkščiai.
Be to, eurais ir litais nurodomos kainos turi būti aiškiai suprantamos, negali būti klaidinančios. Pavyzdžiui, reklaminėje ar pardavimų skatinimui skirtoje medžiagoje kainos eurais, nurodomos žymiai didesniu šriftu nei kainos litais, gali klaidinti. Taip yra todėl, kad taip vartotojai gali būti skatinami apsilankyti prekybininko parduotuvėje, kur paaiškėja, kad gerokai didesniu šriftu nurodytos kainos yra eurais, o ne litais.
Perskaičiavimas ir apvalinimas
Pagrindinis perskaičiavimo principas – suma litais dalijama iš skaičiaus pagal nustatytą perskaičiavimo kursą (1 EUR = 3,45280 Lt) ir gauta vertė suapvalinama iki centų (iki dviejų skaitmenų po kablelio).
Apvalinimas atliekamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles, t. y. jei skaitmuo, esantis po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra 5 arba didesnis nei 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, o jei skaitmuo, esantis po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis nei 5, paskutinis skaitmuo lieka nepakitęs.
Pavyzdžiui, 965,00 Lt suma po perskaičiavimo būtų lygi 279,48 EUR (965,00 / 3,45280 = 279,483.... = 279,48), o 469,99 Lt suma po perskaičiavimo būtų suapvalinta iki 136,12 EUR (469,99 / 3,45280 = 136,118.... = 136,12)
Reikalavimai po euro įvedimo
Nuo 2015 m. sausio 1 d. prekybininkai nebegalės atlikti jokių mokėjimų klientams litais (išskyrus atsiskaitymus grynaisiais 15 kalendorinių dienų laikotarpiu nuo euro įvedimo dienos, kai bus galima atsiskaityti litais (t. y. iki 2015 m. sausio 15 d.)). Todėl prekybininkai privalės grąžinti pinigus už prekes eurais. Rekomenduojame užtikrinti, kad visos grąžinamos sumos būtų nurodomos abiem valiutomis.
Komercinės sutartys
Euro įvedimas neturės įtakos komercinių sutarčių galiojimui. Visos komercinės sutartys, kuriose sumos nurodomos litais, galios jose nurodytą laiką, tačiau sumos litais (pavyzdžiui, kainos, neįvykdyti mokėjimai) bus perskaičiuotos į eurus pagal nustatytą perskaičiavimo kursą. Todėl perėjimas prie euro savaime negali lemti būtinybės peržiūrėti ar nutraukti komercines sutartis, nebent sutartyje būtų konkrečiai nurodyta, kad valiutos pasikeitimas yra pagrindas peržiūrėti ar nutraukti sutartį.
Įgyvendinimo priežiūra
Nuostatų, susijusių su kainų nurodymu, įgyvendinimą Lietuvoje prižiūri kelios institucijos. Vartotojų skundai priskiriami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) kompetencijai, ji tiria pažeidimus pati arba paveda juos ištirti kitai institucijai.
Pagal LR euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą, jei kainos nenurodomos eurais ir litais, VVTAT (ar kita atsakinga institucija) gali skirti įspėjimą arba baudą iki 1 000 Lt (289,62 EUR). Už pakartotinį įstatymo pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 1 000 Lt (289,62 EUR) iki 10 000 Lt (2 896,20 EUR).
Remiantis viešai prieinama informacija, iki šiol dažniausiai buvo skiriami įspėjimai, kartais – minimalios baudos. Kiekvienu atveju, kai prekybininkams buvo pranešta apie nustatytus pažeidimus, šie pažeidimai buvo pašalinti. |