|
Gerbiamieji,
2015 m. sausio 1 d. įvedus eurą ir įgyvendinus ES teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimo paslaugas ir elektroninius pinigus, Lietuva įgijo visas galimybes konkuruoti ES rinkoje ir tuo pat metu būti patrauklia rinka, kurioje galioja teisinį tikrumą garantuojantys teisės aktai.
Šiuo metu Lietuvoje mokėjimo paslaugų tiekėjų rinka gana siaura – tai rodo mokėjimo paslaugų tiekėjų pajamų apimtys (per pirmuosius tris 2014 metų ketvirčius – vos 15,2 mln. eurų), tiek gana mažas mokėjimo įstaigų skaičius bei siauras jų teikiamų paslaugų spektras.
Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus mokėjimo paslaugų rinkoje vyks aktyvesnė plėtra, todėl supažindiname su pagrindiniais šią rinką reglamentuojančiais teisės aktais ir numatomais jų pokyčiais.
RINKOS TENDENCIJOS
Remiantis vieša informacija, į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą įtrauktos 36 mokėjimo įstaigos. Tačiau mokėjimo įstaigos siūlo skirtingos apimties paslaugas, o konkurencija tarp jų yra nedidelė. 29 iš 36 mokėjimo įstaigų turi licenciją teikti tik vieną mokėjimo paslaugą – vykdyti pinigų perlaidas.
Dabartiniais duomenimis, didžiausia Lietuvos mokėjimo paslaugų rinkos dalis priklauso bankams (2014 m. jie suteikė prieigą prie 8 mln. mokėjimo sąskaitų, iš kurių 70 proc. valdomos elektroniniu būdu), o mokėjimo įstaigų rinkos dalis sudaro maždaug 12 proc.
Lietuvos elektroninių pinigų rinka vis dar yra vystymosi etape. Šiuo metu tik trys Lietuvos įmonės turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją, o per pirmuosius tris 2014 metų ketvirčius Lietuvoje išleistų elektroninių pinigų suma siekė 2,02 mln. eurų.
DABARTINIS TEISINIS REGULIAVIMAS
Lietuva visiškai įgyvendino Mokėjimo paslaugų direktyvą ir Elektroninių pinigų direktyvą. Tačiau reikia pažymėti, kad Lietuvos bankas, kaip finansų priežiūros institucija, priėmė antrinius teisės aktus, nustatančius mokėjimo paslaugų ir elektroninių pinigų reguliavimą. Pagrindinius Lietuvos banko priimtus teisės aktus galima suskirstyti į teisinius reikalavimus dėl:
- nuosavo kapitalo skaičiavimo;
- teisės vykdyti veiklą tarptautiniu mastu;
- vidaus kontrolės reikalavimų;
- rizikos valdymo ir lėšų apsaugos.
Naujausias teisinis pokytis Lietuvoje – Lietuvos banko priimtas nutarimas dėl minimalių saugumo reikalavimų, keliamų internetu atliekamiems mokėjimams, kuris įsigalios 2015 m. lapkričio 1 d. Šiuo nutarimu yra įgyvendinamos Europos Centrinio Banko išleistos Rekomendacijos dėl internetu atliekamų mokėjimų saugumo (angl. Recommendations for the Security of Internet Payments), kurių pagrindu mokėjimo paslaugų teikėjai turės nusistatyti vidines tvarkas skirtas užtikrinti mokėjimų atliekamu internetu saugumą.
TEISINIO REGULIAVIMO PAKEITIMAI ĮVEDUS EURĄ
Kadangi 2015 metų sausio mėnesį Lietuvoje buvo įvestas euras, kitais metais šalyje įsigalios Bendros mokėjimų eurais erdvės (angl. Single Euro Payments Area, SEPA) reglamento reikalavimai, dėl kurių Lietuvos mokėjimų reguliavime reikės atlikti atitinkamus pakeitimus. Tikimasi, kad Lietuvos teisės aktų reikalavimai, neatitinkantys SEPA reikalavimų, bus pakeisti kiek įmanoma greičiau. Artimiausiu metu turėtų būti nustatyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai, kurie bus taikomi visiems paslaugų teikėjams.
ES REGLAMENTAVIMO INICIATYVOS LIETUVOJE
Lietuva jau įgyvendino kai kurias Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatas. Įgyvendinant šią direktyvą, sukurta Lietuvos banko valdoma interneto svetainė, kurioje pateikiamas skirtingų Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų taikomų mokesčių už mokėjimo paslaugas palyginimas ir pokyčiai.
Antrojoje mokėjimo paslaugų direktyvoje, be kita ko, siūloma uždrausti gavėjams taikyti papildomą mokestį už mokėjimus debeto ir kredito kortelėmis. Siekdama paskatinti veiksmingų mokėjimo priemonių naudojimą, Lietuva, kaip ir daugelis kitų ES valstybių narių, jau yra uždraudusi taikyti papildomą mokestį mokėtojams, atsiskaitantiems mokėjimo kortele.
Tarpbankinių mokesčių reglamento įgyvendinimas Lietuvoje sudarytų pagrindą sumažinti prekybininkų mokamus mokesčius už atsiskaitymo kortelių priėmimą ir apdorojimą. Tačiau atsiskaitymo kortelių rinkos koncentracija gali sumažinti tarpbankinių mokesčių reguliavimo poveikį, nes tais atvejais, kai mokėjimą gauna kortelę išdavęs bankas, tarpbankinis mokestis nėra taikomas.
SORAINEN FINANSINIŲ PASLAUGŲ IR DRAUDIMO SEKTORIAUS GRUPĖ
SORAINEN Finansinių paslaugų ir draudimo sektoriaus grupė – regiono lyderė, teikianti konsultacijas finansų institucijoms, įskaitant bankus, draudimo bendroves, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas. Visiškai integruotą SORAINEN komandą savo patarėju dažnai renkasi klientai, vykdantys ne tik vietinius, bet ir sudėtingus bei daug pastangų reikalaujančius tarptautinius sandorius. Klientai pasitiki SORAINEN dėl kompetencijos ir patirties įgyvendinant sudėtingiausius ir novatoriškiausius finansų sektoriaus sandorius bei gebėjimo suprasti klientų poreikius. |
