Arbitražinio proceso privalumai

Renata Beržanskienė
Партнер
Тел. +370 52 649 321
Отправить е-mail

Pastaraisiais metais Lietuvoje arbitražas populiarėja – 2007 metais Vilniaus komercinio arbitražo teismui (VKAT) buvo perduota nagrinėti 14 bylų, 2009 metais – 39. Per 9 šių metų mėnesius VKAT užregistruota 19 naujų bylų.

Pastaruoju metu teismų darbo krūviai yra itin dideli, tad ginčo sprendimo perdavimas arbitražo teismui turėtų tik populiarėti. Yra keli bylos nagrinėjimo arbitraže privalumai.

Vienas pagrindinių privalumų – didesnis pasitikėjimas. Ginčo šalys pačios pasirenka jų ginčą nagrinėsiančius arbitrus, tad labiau pasitiki teisėjais ir jų priimamais sprendimais bei yra linkę su jais sutikti ir geranoriškai įvykdyti. Taip pat šalys arbitrais savo byloje gali paskirti tuos asmenis, kurie turi reikiamą kvalifikaciją ir žinių, būtinų ginčui tinkamai išspręsti.

Net ir tai, jog besiteisiantys turi ribotas galimybes skųsti arbitražo teismo sprendimą, yra privalumas. Taip iš šalių atimama galimybė kelis kartus skųsti sprendimą, tokiu būdu neretai siekiant ne tiesos ginče nustatymo, o tiesiog trikdyti kitos ginčo šalies komercinę veiklą ar kitaip apsunkinti jos padėtį.

Ne mažesnis privalumas yra ir tai, jog ginčo šalys turi galimybę pasirinkti ne tik arbitrus, bet ir nustatyti bylos nagrinėjimo tvarką (nagrinėjimo vietą, proceso kalbą), kurios šalių sudarytas arbitražinis teismas turi laikytis. Šalims dėl šių klausimų nesusitarus, pats arbitražinis teismas nusprendžia, kokios bylos nagrinėjimo tvarkos laikytis.

Bet kokiu atveju arbitražinio teismo posėdis yra visiškai nepanašus į įprastinį formalų teismo posėdį, tad neabejotinai ginčo šalys tokiame posėdyje jaučiasi komfortabiliau nei itin formalaus teisminio nagrinėjimo metu.

Arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo ir įgyja tokią pat galią kaip ir įprasto teismo sprendimas. Ginčo šalys negali pradėti analogiškos bylos teisme ar kitame arbitraže. Vienai iš ginčo šalių atsisakius šį sprendimą vykdyti, kita šalis gali kreiptis į arbitražo vietos apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, tuomet sprendimas bus vykdomas priverstine tvarka (lygiai taip pat, kaip ir įprastas teismo sprendimas).

Nuo kreipimosi į arbitražą kartais sulaiko baimė, jog negalės apsaugoti savo interesų iki bylos išnagrinėjimo pritaikant ieškinio užtikrinimo priemones. Toks būgštavimas neturi jokio pagrindo, mat šalys yra laisvos kreiptis į teismą ir prašyti pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, skirtas ieškiniui užtikrinti, nepaisant to, kad ginčas nagrinėjamas ne teisme, o arbitraže.

Ypatingai trumpas bylos išnagrinėjimo terminas – dar vienas itin svarbus arbitražinio bylos nagrinėjimo privalumas. Pagal VKAT procedūros reglamentą arbitražinis teismas privalo išnagrinėti ginčą per šešis mėnesius nuo bylos perdavimo jam dienos.

Kaip žinia, jokiais teisės aktais nėra nustatyta terminų, per kuriuos ginčą turėtų išnagrinėti teismas, todėl iki bylos išnagrinėjimo visose trijose instancijose neretai praeina ne vieneri metai.

Arbitražinis teismas, nagrinėdamas ginčą, laikosi konfidencialumo principo: bylos medžiaga tiek jos nagrinėjimo metu, tiek ir išnagrinėjus yra konfidenciali ir tretiesiems asmenims neprieinama.

Norintys išvengti viešumo be abejo tai laikys pačiu didžiausiu arbitražo pranašumu prieš teismą, kuriame galioja priešingas – viešumo – principas, pagal kurį vieši yra tiek bylos medžiaga, tiek ir posėdžiai, nebent yra nutarta kitaip.

Nors bylos nagrinėjimo arbitraže kainos dydis ne visada priskiriamas prie arbitražinio nagrinėjimo privalumų, vis dėlto tais atvejais, kai ginčo suma labai didelė, ginčo sprendimas arbitraže, kartu atsižvelgiant į visus kitus šio proceso privalumus, gali apsimokėti labiau nei ginčo sprendimas teisme, kur žyminis mokestis nuo ginčo sumos turėtų būti mokamas kiekvienoje instancijoje.