Arbitražas – būdas kovoti su nesąžiningais pasiūlymais „išsipirkti“ domeno vardą

Renata Beržanskienė
Partner
Ph +370 52 649 321
send e-mail

Lietuvoje pasiūlymas „išsipirkti" interneto domeno vardą nėra didelė naujovė, tačiau verslininkams, nesuinteresuotiems dalinti pinigus įvairiems apsukruoliams nelengva šalyje prieinamu teisiniu keliu įrodyti, kad spekulianto užregistruotas domeno vardas yra tiesiog nesąžiningas prekės ženklo panaudojimas.

Šiuo metu kilus ginčui dėl teisių į interneto domeno vardo su galūne „.lt" pavadinimą tenka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, nes Lietuvoje nėra jokios alternatyvos tokio pobūdžio ginčams spręsti. Teisiniu požiūriu, galimybė ginti pažeistas teises Lietuvoje yra nepagrįstai apribojama.

Spręsti ginčus dėl domeno vardo dabartine tvarka demotyvuoja didelės sąnaudos, ilgas bylinėjimosi laikas, teismų kompetencijos stoka, tai, kad teismo posėdžiai yra vieši.

Lietuvos teismai, ypač žemesnės instancijos, yra tiesiog užversti darbu. 2009 metais vienas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas turėjo išnagrinėti apie 1,200 bylų (apie 5 bylas per dieną), tad nenuostabu, jog kiekvieno posėdžio tenka laukti 6-8 mėnesius.

Todėl susiformavo ydinga praktika užregistruoti daug interneto domenų vardų ir po to juos pardavinėti, tikintis, kad verslininkams pasiūlymas „išsipirkti" atrodys pigiau ir paprasčiau nei bylinėtis teisme.

Alternatyvi ginčų dėl interneto domenų vardų sprendimo institucija - pavyzdžiui, arbitražas - būtų pats paprasčiausias sprendimas. Jis šiuo metu plačiai naudojamas daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Pavyzdžiui, Čekijos arbitražiniame teisme (http://www.adr.eu) ginčas dėl interneto domeno vardo išsprendžiamas vidutiniškai per 3 - 4 mėnesius. Lietuvoje tai užtrunka dukart ilgiau.

Arbitražo teismuose dauguma procedūrų pradedant ieškinio pateikimu yra daug paprastesnės nei Lietuvoje. Galima dar kartą žvilgtelti į Čekiją.  

Tenykščiame arbitražiniame teisme ginčų sprendimas vyksta elektroninėje platformoje net nedalyvaujant šalims. Vien tai bylinėjimosi procesą šioje alternatyvioje ginčų sprendimo institucijoje padaro paprastesniu ir patogesniu.

Be to, kad Lietuvoje nėra alternatyvios tokių ginčų sprendimo institucijos, mūsų teisėje nesama normos, kuri tiesiogiai reguliuotų teisinę apsaugą nuo neteisėto ir nesąžiningo prekių ženklų panaudojimo interneto domenų varduose.

Dėl šios priežasties Lietuvos teismai taiko teisės analogiją ir naudojasi Europos Sąjungos teisės aktu, nustatančiu <.eu> aukščiausio lygio domeno vardo įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus.

Šiuo metu Lietuvoje yra užregistruota apie 130 tūkstančių domenų vardų „.lt", o Estijoje, kuri turi alternatyvią ginčų dėl domenų vardų sprendimo instituciją, domenų vardų „.ee" užregistruota apie 55 tūkstančiai.

Taigi, tikėtina, kad ir ginčų Lietuvoje kyla gerokai daugiau nei kaimyninėje Estijoje, o juos spręsti turime bendrosios kompetencijos teismuose.

Mano nuomone, Lietuvoje nedelsiant reikėtų sureguliuoti teisinę apsaugą nuo neteisėto ir nesąžiningo prekių ženklų panaudojimo interneto domenų varduose bei nedelsiant įsteigti alternatyvią tokių ginčų sprendimo instituciją.

Manau, kad įsteigus tokią instituciją, sumažėtų teismų darbo krūvis, būtų įgyvendinamas dispozityvumo principas, kuris leistų pasirinkti kur ir kaip ginti pažeistas teises.