Taikos sutartis – sutaupyti pinigai, laikas ir nepatirtos blogos emocijos

7.09.2011

Rytis Martinkėnas
Associate
Ph +370 52 649 378
send e-mail

Nepaisant visų taikos sutarties privalumų, bylų su tokia baigtimi skaičius rodo, kad galimybės išspręsti ginčus ne teismo keliu Lietuvoje kol kas nėra populiarios ir išnaudojamos menkai.

Šalies teismuose vykdytas ir priešingoms pusėms taikiai susitarti turintis padėti teisminės mediacijos projektas buvo reklamuojamas pakankamai plačiai. Tačiau tikslas kol kas toli gražu nepasiektas. Kodėl – atviras klausimas ir verslininkams, ir juos konsultuojantiems teisininkams.

Daugelis gerosios teisinės ir verslo praktikos pavyzdžių vis dar ieško senojoje Europoje. Ten daug populiaresni alternatyvūs ginčų sprendimo būdai – arbitražas, taikinimas ar mediacija. Šiame kontekste noriu atkreipti dėmesį, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje apie 70 proc. kilusių komercinių ginčų yra sprendžiami mediacijos pagalba, iš jų apie 75 proc. baigiami taikos sutartimis. Tai sudaro apie 50 proc. visų komercinių ginčų.

Lietuvoje šis skaičius gerokai mažesnis – tik 2,5 proc. civilinių bylų baigiamos taikos sutartimis, o tai reiškia, kad britai taikai susitaria 20 kartų dažniau nei mes. Net ir lyginant su Estija, mes šiuo atžvilgiu dar atsiliekame – ten taikos sutartimis baigiama apie 9,1 proc. pirmos instancijos civilinių bylų, Latvijoje tokia statistika oficialiai nevedama, žinoma tik, kad bendras civilinių bylų skaičius ten maždaug dvigubai mažesnis nei Lietuvoje.

Kodėl taika naudinga?

Pirmiausia, sutaupomos lėšos ir laikas, kurį reikėtų skirti nagrinėjant ginčą įprastu būdu teisme – mažiau išlaidų advokatams, teismas grąžina 75 procentus sumokėto žyminio.

Antra, tačiau ne mažiau svarbu – sudarant taikos sutartį sukuriama reali socialinė taika, šalys aktyviai įtraukiamos į savo teisių ir pareigų nustatymą, pritaikomas principas „laimėti-laimėti“. Tokiu būdu tolstama vadinamojo "nulinės sumos" mentaliteto, kuris reiškia, jog vienos pusės pergalė, kitai reiškia tik pralaimėjimą.

Svarbu ir tai, kad siekdamos sudaryti taikų susitarimą, šalys turi derinti savo pozicijas ir bendradarbiauti, o tai reiškia išlaikyti santykius, kurie pagrįsti kompromiso ieškojimu, o ne susipriešinimu. Dėl to šalims daugiau galimybių ateityje palaikyti draugiškus santykius, galbūt net sudaryti naujus sandorius.

Kaip praktinį taikos sutarties taikymo pavyzdį galima paminėti tai, kad ji gali tapti patogiu įrankiu skolų grąžinimo sureguliavimui. Kreditorius, siekdamas išvengti ilgo ginčo nagrinėjimo teisme, gali suteikti tam tikrų nuolaidų skolininkui, pvz.: atsisakyti dalies delspinigių sumokėjimo, juos sumažinti ar nustatyti palankesnį skolininkui skolos grąžinimo grafiką.

Pasirašytą taikos sutartį pateikus teismui, ji per 5 dienas rašytinio proceso tvarka patvirtinama, o šalys net nekviečiamos į teismo posėdį. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo galią. Vėliau kreditoriui reikia tik sekti, kad skolininkas tinkamai atsiskaitytų pagal taikos sutartyje nustatytą mokėjimo tvarką, o iškilus sutarties pažeidimams, užtenka kreiptis tiesiai į antstolį, kuris pradeda priverstinio išieškojimo procedūrą be papildomo teismo įsikišimo.

Rinktis alternatyvius ginčų sprendimų būdus skatina ir objektyvi situacija – dėl praėjusios krizės teismai vis dar sunkiai susitvarko su plūstelėjusiu bylų srautu.

Taikaus susitarimo naudą pamažu supranta ir valstybė

Įdomu tai, kad administraciniame procese, kur viena šalis visada yra valstybės institucija, ilgą laiką taikos sutarties galimybė net nebuvo svarstoma, tačiau šioje srityje ne taip senai įvyko pasikeitimų.

Kaip pavyzdį galima paminėti palyginti neseniai (LVAT 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-101/2010) Vyriausiame administraciniame teisme patvirtintą taikos sutartį. Visos ginčo šalys buvo viešojo administravimo subjektai, kurie susitarė dėl taikos. Nutarties motyvai atrodo logiški ir aiškūs – taikos sutarties patvirtinimas nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų ar viešojo intereso, yra priimtinas visiems proceso dalyviams, todėl remiantis įstatymo analogija buvo pritaikytos civilinio proceso nuostatos dėl taikos sutarties ir jos patvirtinimo byloje. Tikėkimės, kad administraciniame procese taikos sutarčių ateityje bus ir daugiau.

Be to ir Lietuvos įstatymų leidėjas, suvokęs taikaus susitarimo naudą, nuo šių metų kovo sudarė galimybę per metus pirmą kartą administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims susitaikyti su valstybe – sumokėti pusę baudos, kurią tektų mokėti įprasta tvarka. Patenkinti arba mažiau nuskriausti lieka abu – valstybė, sutaupanti lėšų ir laiko administracinėms procedūroms bei pažeidimą padaręs asmuo.

Pabaigai tiesiog pakartosiu – taikiai susitarus sutaupytas laikas ir pinigai sukuria žymiai daugiau pridėtinės vertės ir teigiamų emocijų stiprinant ir plečiant verslą.

Home Publications Legal blogs


Search our legal blogs archive