Laurynas Ramuckis
Tel +370 52 685 040
saada e-mail
Neseniai spaudoje pasirodęs straipsnis apie 4 milijonus litų vertės kūrinių interneto pagalba išplatinusį „piratą“ bei kiek anksčiau skelbti pranešimai apie „Microsoft“ paskelbtą karą „Linkomanijai“ sukėlė nemažai diskusijų.
Turbūt retas nėra matęs filmo „iš interneto“, todėl nėra reikalo aiškinti, kaip ir kokias paslaugas www.linkomanija.net teikia.
Taigi, dalis visuomenės pasmerkė tokių „piratų“ veiksmus ir džiaugėsi, kad pagaliau ir Lietuvoje ateis galas jų erai. Tačiau nemažai žmonių kovą su neteisėtais platintojais vertina kaip nereikalingą trukdymą nemokamai siųstis filmus, muziką ir programas.
Nors po griežto „Microsoft“ žingsnio pabijota galimų baudų už neteisėtą informacijos platinimą, neilgai trukus pasklido kalbos, kad Lietuvoje nėra paisoma autorių teisių, o neteisėtų skaitmeninių kopijų viešo platinimo niekas nekontroliuoja.
Taip atsitiko dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. priimtos nutarties, kuria teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo „Microsoft“ byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą teikti interneto tarpininkavimo paslaugas per www.linkomanija.net – bei pasklidusių pranešimų spaudoje, jog „Microsoft“ nepavyko uždaryti „Linkomanijos“.
Tačiau tokia viešai besiformuojanti nuomonė yra neteisinga.
Iš tiesų, neįsigilinus į minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, galima pamanyti, kad Lietuvoje dėl tam tikrų spragų teisinėje sistemoje viešai platinti ar įsigyti skaitmenines kurinių kopijas yra leistina. Tačiau nepamirškime, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo panaikintos tik laikinosios apsaugos priemonės, nes jos buvo pritaikytos netinkamai – neatsižvelgiant į ekonomiškumo principą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesukeltų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Todėl teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka pasiekti šiomis priemonėms siekiamiems tikslams.
Taigi jei byla nėra išnagrinėta iš esmės, neįvertintos visos jos aplinkybės bei susiję įrodymai, pagrindinio ieškinio reikalavimo uždrausti www.linkomanija.net veiklą patenkinimas prilygtų išankstiniam ieškovo teisių pripažinimui, o tai turėtų būti nustatoma tik galutiniu teismo sprendimu.
Lietuvos apeliaciniam teismui išsprendus tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, „Linkomanijos“ likimas toliau bus svarstomas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme iš esmės.
Šis teismo sprendimas bus išties įdomus, nes bus vertinami ne tik „Microsoft“ pateikti įrodymai apie šiai bendrovei priklausančių teisių pažeidimus, atliktus atsakovų teikiant tarpininkavimo paslaugas tretiesiems asmenims, tačiau ir tai, jog nuo 2009 m. vasario 5 d. www.linkomanija.net yra perduota kitam, ne Lietuvoje įsteigtam subjektui.
„Linkomanijos“ situacija yra labai panaši į Švedijos teisme nagrinėtą „The Pirate Bay“ atvejį. Šioje byloje dėl autorių teisių pažeidimų skatinimo suteikiant tretiesiems asmenims galimybę per „The Pirate Bay“ svetainę nusiųsti ir atsisiųsti torrent keturi asmenys nuteisti vienerių metų laisvės atėmimo bausme bei 9,5 milijonų litų bauda. Visi atsakovai tokį teismo sprendimą užginčijo apeliacinės instancijos teismui, o posėdis paskirtas 2010 m. rugsėjo 28 d.
Šis teismo sprendimas bus labai svarbus tolesnei teismų praktikos raidai ne tik Švedijoje, jis turėtų įtakoti visos Europos bei, žinoma, Lietuvos praktiką: galbūt jau nagrinėjant „Linkomanijos“ bylą iš esmės, bus įsigilinta į „The Pirate Bay“ sprendimą.
Otsige meie õigusblogide arhiivist