Algirdas Pekšys Vyresnysis teisininkas, Įmonių teisės praktikos grupės vadovas Lietuvoje algirdas.peksys@sorainen.lt

Norėtume Jus informuoti, kad šių metų liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus, kuriais siekiama lanksčiau reguliuoti darbo santykius ir tokiu būdu ištiesti pagalbos ranką darbdaviams, kuriems ekonomikos nuosmukio metu dažnai yra sunku prisitaikyti prie greitai kintančių rinkos sąlygų.

Darbo kodekso pakeitimais sudaromos galimybės darbuotojams ir darbdaviams kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl darbdaviams palankesnių nuostatų, nei nustatyta Darbo kodekse. Žemiau pateikiame sąrašą dalykų, dėl kurių nuo šiol yra leista susitarti kolektyvinėje sutartyje:

• Dėl trumpesnių įspėjimo apie atleidimą terminų. Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys darbuotoją apie jo darbo sutarties nutraukimą (kai nėra darbuotojo kaltės) privalo įspėti raštu prieš du (o tam tikrais atvejais prieš keturis) mėnesius. Nuo šiol leidžiama kolektyvinėje sutartyje šiuos terminus sutrumpinti iki, atitinkamai, vieno ir dviejų mėnesių.
• Dėl trumpesnių įspėjimo apie pasikeitusias apmokėjimo už darbą sąlygas terminų. Darbo kodekse numatyta, kad apie naujas apmokėjimo sąlygas reikia pranešti darbuotojams prieš vieną mėnesį. Nuo šiol leidžiama kolektyvinėje sutartyje šį terminą sutrumpinti iki 2 savaičių.
• Leista susitarti, kad apribojimas atleisti iš darbo būtų taikomas asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko 3 metai, o ne 5, kaip numatyta Darbo kodekse.
• Leista susitarti, kad terminuotą darbo sutartį galima, greta kitų pagrindų, nutraukti ir sumokant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.
• Leista susitarti dėl mažesnio apmokėjimo už laiką, suteikiamą įspėjimo laikotarpiu naujam darbui susirasti (numatant, kad bus mokamas minimalus valandinis atlygis už tam sugaištą laiką).

Kai kurie Darbo kodekso pakeitimai galioja tiesiogiai, t.y. nereikalauja, kad dėl to dar būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje. Vienas tokių pakeitimų – galimybė darbdaviui atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju per tris mėnesius (o ne atleidimo dieną, kaip buvo iki šiol), tačiau tik tuo atveju, jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Dar vienas reikšmingas pakeitimas – pakeistos viršvalandinio darbo sąlygos. Įtvirtinta taisyklė, jog darbuotojas gali dirbi 4 valandas viršvalandžių per vieną darbo dieną (pamainą). Iki šiol buvo leidžiama dirbti 4 valandas viršvalandžių, tačiau per 2 darbo dienas. Bet būtina atkreipti dėmesį, jog metinė viršvalandinio darbo norma, t.y. 180 valandų per metus, nebuvo pakeista.

Be paminėtų pakeitimų, yra ir kitų, tiesiogiai nesusijusių su darbo santykių liberalizavimu. Pavyzdžiui, įtvirtinama platesnė nelegalaus darbo samprata. Nelegaliu darbu laikomas ne tik darbas nesudarius darbo sutarties, tačiau ir asmenų darbas, kai darbdavys neinformuoja teritorinio Sodros skyriaus apie jų priėmimą į darbą. Taip pat aiškiau įtvirtintas darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, statusas. Numatyta, kad tokiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir skatinimo galimybės nei darbuotojams, dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis.

Atkreipiame dėmesį, kad didžioji dauguma Darbo kodekso pakeitimų (įskaitant ir kolektyvinių sutarčių nuostatas, sulygtas pagal šiuos pakeitimus) galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tik paskutinėje pastraipoje paminėti pakeitimai galios neterminuotai.