„Dviejų datų taisyklė“ – išėjo kaip visada?

Goda Deltuvaitė
Teisininkė
Tel. +370 52 649 370
siųsti el. laišką

Panašu, kad pastaruoju metu Vyriausybė gana aktyviai stoja ginti verslo bendruomenės interesų. Na, taip bent jau galėtų pasirodyti iš aktyvių viešųjų ryšių akcijų, kurios neabejotinai padės uždėti keletą varnelių metų pabaigoje reziumuojant rezultatus.

Neseniai žiniasklaidoje nuaidėjo „Dviejų datų taisyklės“ pavadinimas. Kas tai ir kas iš to gero Lietuvos verslininkui?

Vadinamoji „Dviejų datų taisyklė“ numato, kad verslo aplinką reguliuojantys įstatymai įsigalios tik du kartus per metus – lapkričio 1-ąją arba gegužės 1-ąją. Iki šiol tokie teisės aktai paprastai įsigaliodavo po to, kai būdavo paskelbti „Valstybės žiniose“.

Pasak ūkio ministro, ši taisyklė turėtų prisidėti prie politikos be jokių netikėtumų, kai „Vyriausybė siekia stabilizuoti verslą reguliuojančią aplinką, padarydama ją nuspėjamą, parodydama, kad yra paliekama laiko prisitaikyti“. Skamba iš tiesų įtikinamai.

Ar taip yra iš tikrųjų? Ar iš tiesų poįstatyminiai teisės aktai, kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ar priežiūros teisinis reguliavimas, įsigalios tik gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d.?

Juk „Dviejų datų taisyklė“ kaip ir bet kuri kita taisyklė turi išimčių. Deja, kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti sprendžiama, ar teisės aktui yra taikoma išimtis ir jo įsigaliojimui neturėtų būti taikoma „Dviejų datų taisyklė“ gana migloti.

Tarptautinių sutarčių ir Europos sąjungos teisės aktų įgyvendinimas – gana aiškūs kriterijai. Tačiau, ar visada taip paprasta įvertinti, ar naujas reguliavimas yra palankesnis ir tuo atveju „Dviejų datų taisyklė“ netaikoma?

Ir ką daryti su tokiais teisės aktų projektais, kurie, viena vertus, nustato paprastesnes procedūras, tačiau, kita vertus, įtvirtina naujų reikalavimų?

Tokią situaciją puikiai iliustruoja pastaruoju metu gana aktyviai vykęs Juridinių asmenų registro (JAR) nuostatų kaitaliojimas.

Iš vienos pusės viskas atrodo gražu – iš visų jėgų stengiamės palengvinti elektroninių paslaugų teikimą. Iš kitos pusės, lyg netyčia kartu su verslo aplinką gerinančiais pakeitimais praslysta papildomi „patobulinimai“, kurie galbūt vieniems atrodo „nekalti“, o kitus verčia rimtai susirūpinti – kaip išbristi iš šiais „patobulinimais“ sukeltos sumaišties.

Šių metų birželį paskelbtas JAR nuostatų pakeitimo projektas stebuklingai išvengė viešų svarstymų, suinteresuotų asmenų komentarų ir siūlymų. Matyt todėl, kad laiko tam visai nebuvo.

Žaibišku greičiu dienos šviesą išvydęs projektas buvo priimtas, o įsigaliojo vos po savaitės. Staiga atsiradus reikalavimui registruojant fizinių asmenų duomenis pateikti šių asmenų pasų kopijas, kilo chaosas.

Ar kopijos turi būti patvirtintos notaro (pagal bendrąsias JAR nuostatų normas taip turėtų būti), ar nepažeidžiama asmens duomenų apsauga, ar paso kopija tinka, jeigu nuotrauka blogos kokybės ar visai nieko nesimato, kas galės gauti paso kopiją iš JAR – tai juk vis dėlto yra viešas registras? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos iki šiol ne iki galo atsakyta.

Nepraėjus nė dviems mėnesiams nuo JAR nuostatų pakeitimo jie buvo dar kartą pakeisti grąžinant ankstesnį reguliavimą ir numatant, kad pakeitimai, susiję su pasų kopijų rinkimu, įsigalios nuo 2012 m. lapkričio mėnesio.

Iš tiesų puiku, kad įstatymų leidėjas sugeba matyti savo klaidas ir jas taisyti, nors ir pavėluotai. Kita vertus, nemanau, kad JAR nuostatų ar bet kokių kitų teisės aktų keitimas kas kelis mėnesius rodo patirtį ir profesionalumą šioje srityje.

Nemažiau svarbu ne tik tai, ką patys apie tai manome, tačiau kaip atrodome užsienio investuotojų akyse. O panašu, kad atrodome nelabai gerai.

Kiekvienais metais vis stengiamės pakilti Pasaulio banko rengiamuose reitinguose dėl verslo aplinkos ir galimybių kuriant verslą, tačiau vis ritamės žemyn. Neabejoju, kad ir šiais metais pakilti bus sunku.

Taigi, kas kaltas ir ką daryti?

Akivaizdu, kad raganų medžioklė progreso nepaskatins. Tačiau, ką daryti, manau, aišku. Pradėti reikėtų nuo realistinio požiūrio verslo akimis ir analitinio gebėjimo nuspėti pasekmes.

Žinoma, tai ne kiekvienam paprasta. Tačiau geras pasirengimas ir kritiškas požiūris į save, galvojant, kad aplinkui taip pat yra sumanių žmonių galėtų praversti.

Jei naujos idėjos būtų apsvarstomos iš anksto, o įgyvendinamos tik pasitarus su verslo visuomene, sumaišties būtų mažiau, o ir patys neatrodytume taip liūdnai. Lobizmas? Galbūt. Kad tik vestų mus progreso link.

„Dviejų datų taisyklė“ – šauni mintis ir puiki viešųjų ryšių akcija. Tik ar ši taisyklė iš tiesų veiks taip, kaip turėtų ir bus panacėja teisės aktų leidyboje? Būtų puiku, bet laikas parodys.