Pasakojimas apie netikrą blizgesį

Renata Beržanskienė
Partnerė
Tel. +370 52 649 321
siųsti el. laišką

Intelektinės teisės pažeidimai prekybos be sienų ir interneto parduotuvių išlaisvintame pasaulyje taip paplito, kad vartotojai dažnai patys nežino, ką iš tiesų nusipirko. Bene labiausiai intelektinės nuosavybės pažeidimai yra išvešėję prekių ženklų srityje. Tarp dažniausiai klastojamų prekių ženklų yra „Chanel“, „Gucci“, „D&G“, „Nike“, „Nokia“, ”Apple”.

Prekių ženklai, o paprasčiau kalbant daiktai su mėgstamais, garsiais pavadinimais ar logotipais eiliniam vartotojui automatiškai reiškia kokybę, išskirtinumą ir vertę. Būtent žinomo pavadinimo populiarumas, pasitikėjimas juo ir neretai didelė jo kaina kaip magnetas traukia įvairių šalių apsukruolius ieškoti galimybių bei tobulinti metodus siekiant pasinaudoti šiuo ženklu. Tai yra, jį suklastoti ir parduoti kaip tikrą. Tik gal šiek tiek pigiau, nes kas nenori gero daikto pigiau?..

Europos Komisijos duomenimis, 2010 metais Lietuvos muitinėje buvo sulaikyta penktadaliu daugiau suklastotų prekių nei 2009 metais. Lietuva kartu su Vokietija ir Didžiąja Britanija patenka tarp šalių, kuriose suklastotų prekių sulaikymo atvejų buvo užfiksuota daugiausiai. Naujausia susirūpinimą kelianti tendencija - internetu užsakomų suklastotų prekių sulaikymas muitinėse. O pirkėjai, kaip jau minėjau, dažnai net nežino, kad įsigyja klastotę. Prekių ir paslaugų ženklų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1993-iaisiais, o 2000 metais jį pakeitė Prekių ženklų įstatymas, kuris nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje. Atsakomybė už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą yra nustatyta ne tik Prekių ženklų įstatyme, bet ir Baudžiamajame bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksuose.

Tai reiškia, kad už prekių ženklo savininko teisių pažeidimą teisės pažeidėjui gali būti taikoma tiek administracinė, tiek ir griežtesnė - baudžiamoji atsakomybė. Su prekių ženklų teisine apsauga susijusius santykius reglamentuoja ir tarptautiniai teisės aktai, pavyzdžiui, Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva. Tai reiškia, kad šia konvencija gali remtis ir Lietuvos prekių ženklų savininkai. Nors suklastotų prekių sulaikymo statistika nedžiugina, daugiau pastangų kovojant su prekių ženklų klastojimu deda tiek nacionalinės institucijos, tiek Europos Komisija. Šiuo metu muitinės akivaizdžiai suklastotą produktą gali sunaikinti tik gavusios prekės ženklo teisių savininko leidimą, tuo tarpu Komisija siūlo suteikti teisę muitinėms kiekvieną kartą sulaikius tokį produktą sunaikinti iš karto, jei prekės ženklo savininkas yra pateikęs bendrą prašymą dėl tokių muitinės veiksmų.

Gamintojai ir patys aktyviai kovoja su jiems priklausančių prekės ženklų klastojimu. Siekdami apsaugoti turimas intelektinės nuosavybės teises, išvengti klastojamų produktų daromos žalos jų reputacijai, gamintojai patys kreipiasi tiek į muitinę, tiek į kitas teisėsaugos institucijas. Prekės ženklų savininkai dažnai sudaro sutartis su advokatų kontoromis, kurios įsipareigoja rūpintis jų prekės ženklu. Mes taip pat atstovavome prekių ženklų savininkus sulaikant importuojamas suklastotas prekes ir ginant jų interesus.

Kaip tai vyksta?

Prekės ženklo savininkas, ar jo įgaliotas asmuo (pvz., advokatų kontora) pateikia nustatytos formos prašymą muitinei taikyti muitinės priežiūros priemones. Kartu su prašymu taip pat turi būti pateikiamas įsipareigojimas atlyginti sulaikytų prekių saugojimo ir sunaikinimo išlaidas, prekės ženklo registracijos dokumentai ir papildoma informacija, susijusi su klastojimo rūšimis.

Kilus įtarimui dėl galimos produkto klastotės, muitinė praneša prekės ženklo savininkui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris turi patvirtinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, ir sulaiko galimai suklastotas prekes. Patvirtinus apie teisių pažeidimą, kreipiamasi į muitinę dėl supaprastinto prekių sunaikinimo ir klastotės yra sunaikinamos.

Už suklastotų prekių laikymą bei gabenimą įstatyme yra numatyta piniginė bauda nuo 1 iki 2 tūkst. litų su tokių prekių konfiskavimu. Jei asmuo jau buvo baustas už tokį pažeidimą, bausmė išauga nuo 2 iki 3 tūkst. litų su minėtų prekių konfiskavimu. Bet Baudžiamajame kodekse yra numatyta ir tai, kad už didelio prekių kiekio pažymėjimą svetimu prekės ženklu, arba už didelę žalą, kurią sukėlė pasinaudojimas svetimu prekės ženklu, asmuo gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.