Kaip naudotis turto arešto ginklu

24.05.2011

Laurynas Lukošiūnas
Partneris
Tel. +370 52 649 325
siųsti el. laišką

Joks verslininkas, nesvarbu, kuo ir kaip sąžiningai (teisėtai) beužsiimtų, nėra visiškai apsaugotas nuo santykių aiškinimosi teismuose. Jei jau reikalas atėjo iki teismo, reikia būti pasiruošus, kad teisėjas, nors tai ir atrodytų visiškai nepagrįsta, gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dažniausiu atveju – skirti turto areštą. Ar nuo jo galima apsiginti?

Pagrindu skirti turto areštą gali tapti vien faktas, kad siekiama prisiteisti daug pinigų.

Pagal dabartinę teismų praktiką, turto areštas gali būti paskirtas bet kada, jei egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nuspręsdamas taikyti areštą teismas nevertina, ar ieškinyje pateikti reikalavimai yra pagrįsti, šios priemonės imamasi siekiant apsidrausti. Tiesiog atsižvelgiama į reikšmingą aplinkybę – prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė, o pritaikius areštą turtas tikrai niekur nedings ir atsakovas negalės išsisukti nuo teismo sprendimo įvykdymo po bylos išnagrinėjimo.

Nemaloniausia – apie turto areštą kartais sužinoma tik iš antstolio, jo panaikinimas užtrunka ilgai, nes perkalbėti teismą yra sudėtinga.

Turto areštas gali būti taikomas atsakovo net neinformuojant. Nutarties dėl arešto taikymo apskundimas jos vykdymo nesustabdo, o pats skundas paprastai išnagrinėjamas ne greičiau kaip per 4 mėnesius. Taikytą areštą atsakovo prašymu gali panaikinti ir jį paskyręs teismas, bet tik tuomet, jei tokio sprendimo neapskundžia ieškovas arba pateiktą skundą išnagrinėjus. Tai vėlgi įprastai užtrunka daugiau kaip 4 mėnesius.

Atsakovai, gindamiesi nuo turto arešto, paprastai stengiasi įrodinėti, kad ieškovų reikalavimai nepagrįsti, bet ne visada gali įrodyti svarbiausią aplinkybę – kad suma, kurią iš jų siekiama prisiteisti, jiems nėra didelė.

Tam reikia pateikti įrodymus apie, pavyzdžiui, priklausantį didelės vertės turtą ar gaunamas pajamas. Mažesnėms įmonėms tai padaryti yra pakankamai sudėtinga, jau nekalbant apie fizinius asmenis.

Taigi, įtikinti teismą panaikinti areštą yra sunku, todėl neretai areštas taip ir lieka galioti iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, o atsakovai priversti veiklą vykdyti „ekstremaliomis sąlygomis“ bei skaičiuoti patiriamus nuostolius.

Atsakovams tenkanti nuostolių rizika dažnai tampa tik jų galvos skausmu.

Įstatymas teoriškai numato galimų atsakovo nuostolių, kylančių dėl taikyto arešto, atlyginimo užtikrinimą. Tai yra, ieškovo gali būti pareikalaujama įmokėti atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti banko garantiją. Tai užtikrintų, jog už galimus nuostolius dėl pritaikyto turto arešto būtų atlyginta, tačiau teismai tokį reikalavimą taiko itin retai. „Galimų nuostolių“ sąvoka įprastai aiškinama siaurai, todėl yra itin atidžiai vertinamas atitinkamų nuotolių realumas.

Nepavykus įrodyti nuostolių atsiradimo galimybės, atsakovui belieka tik tikėtis, kad ieškovo reikalavimų atmetimo atveju, po kelis metus truksiančio bylinėjimosi, ieškovas vis dėlto bus pajėgus atlyginti sukeltus nuostolius. Vyrauja tendencija, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovo interesų apsaugai yra suteikiamas prioritetas atsakovo interesų sąskaita.

Piktnaudžiavimo teise nustatymas – misija neįmanoma.

Įstatymai nesąžiningiems asmenims suteikia pakankamai daug galimybių turto arešto taikymą naudoti kaip spaudimo priemonę kitam subjektui. Tuo tarpu teismų praktika dėl piktnaudžiavimo siekiant turto arešto nėra suformuota. Dažnai klausimo dėl numanomo piktnaudžiavimo siekiant turto arešto teismai išsamiai net ir neįvertina.

Akivaizdu, jog atsakovų gynybos galimybės ribotos, todėl jas būtina išnaudoti maksimaliai.

Pirma, arešto taikymo atveju reikia itin pasistengti surinkti įrodymus, kurie teismo „akyse“ paneigtų, jog yra grėsmė, kad nepalankus atsakovui sprendimas gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas pasunkėti.

Areštą taikęs teismas pats gali operatyviausiai jį ir panaikinti. Svarbu, kad įstatymas suteikia galimybę prašyti nutartį, kuria naikinamas areštas, vykdyti skubiai, t.y. prašyti nesudaryti galimybės ieškovui vilkinti nepagrįsto arešto taikymą bent kelis papildomus mėnesius.

Antra, reikėtų rinkti visus įrodymus apie patiriamus ar būsimus nuostolius ir į teismą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo kreiptis, kai nuostolių realumą galima objektyviai pagrįsti. Tuo tarpu dažniausiai šis klausimas pradedamas kelti skubotai – jau skunde dėl taikyto arešto ar kitame pirminiame bylos dokumente.

Sisteminis trūkumas.

Tikiuosi, ateityje teismai skirs pakankamai dėmesio ne tik didelį poveikį verslininkų komercinei veiklai turinčios priemonės – turto arešto – operatyviam taikymui, bet ir su tuo susijusių oponentų bylose interesų apsaugai. Nes absoliuti ieškovo teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama ir sąžiningo, jokių neteisėtų veiksmų neatlikusio asmens atžvilgiu.

Pagrindinis Publikacijos Teisininkų dienoraščiai


Search our legal blogs archive

-