Kad geri norai nenueitų veltui

12.04.2013

Laimonas Skibarka
Vadovaujantis partneris
Tel. +370 52 644 896
siųsti el. laišką

Kaip buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje, neseniai Prezidentūra Seimui pateikė trijų įstatymų pakeitimo projektus, kuriais siekiama „apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo schemose aptinkamus sandorius“ (toks tikslas nurodomas įstatymų projektų aiškinamajame rašte).

Atsižvelgdama į teisėsaugos institucijų pasiūlymus, Prezidentūra pasiūlė šiuos pakeitimus kaip priemones, kurios padėtų kovoti su nusikalstamumu sudarant fiktyvius sandorius ar sandorius atgaline data. Tikslas tikrai gražus ir galime pasidžiaugti, kad siekiama kovoti su sukčiavimu ir neteisėtu praturtėjimu, kurie vis dar dažnai pasitaiko ypač tarp fizinių asmenų. Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet apie viską iš eilės.

Siūlomi pakeitimai

Įstatymų pakeitimais siūloma numatyti, kad visos (t.y. ne tik fizinių asmenų, bet ir įmonių) paskolų sutartys, vekseliai ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kurių vertė didesnė nei 50 000 Lt, būtų sudaromi notarine forma. Tai reiškia, kad visi šie sandoriai turėtų būti tvirtinami notaro, t.y. reikės notarui pateikti asmens/įmonės dokumentus, tikrinti pasirašančių asmenų įgaliojimus, derinti su notaru pačius sandorio dokumentus ir atvykti juos pasirašyti pas notarą.

Kokia siūlomų pakeitimų nauda?

Notarinės formos reikalavimo įtvirtinimas reikštų, kad tokių paskolų ar akcijų pirkimo-pardavimo sandorių ar vekselių nebūtų galima sudaryti atgaline data arba sudaryti be kurios nors iš sandorio šalių valios.

Ar tikrai pakeitimai duos norimą naudą?

Deja, nebūtinai. Net ir neturint nieko bendro su nusikalstamomis schemomis, nesunku įsivaizduoti, kad priėmus siūlomus pakeitimus būtų sudaroma nemažai 50 000 Lt nesiekiančių paskolų sutarčių ar pasirašoma, pvz., 49 000 Lt vertės vekselių, kuriems nebūtų taikomas notarinės formos reikalavimas. Be to, tikriausiai dar ilgai paskolų ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bus sudaromos kaip tyčia ankstesne nei įstatymo įsigaliojimo data.

Šalutiniai efektai

Nors šių pakeitimų rengėjai neigiamų padarinių neįžvelgia, siūlomi pakeitimai akivaizdžiai turėtų ir neigiamų šalutinių efektų, kurie neatskiriami nuo kiekvieno vaisto.

Iš savo patirties įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorių srityje galiu pasakyti, kad nemažai akcijų pirkimo-pardavimo sandorių (ypač didesnių nei 50 000 Lt vertės ir su tarptautiniu elementu) yra sudaroma užsienio (paprastai anglų) kalba, akcijų perleidimo sutartims taikoma ne Lietuvos teisė (pvz., stambiems tarptautiniams sandoriams dažnai taikoma Anglijos teisė), sandoriai sudaromi šalims nebūnant toje pačioje vietoje (pvz., faksu ar elektroniniu paštu apsikeičiant pasirašytomis kopijomis).

Akivaizdu, kad įtvirtinus reikalavimą akcijų pirkimo-pardavimo sandorius sudaryti notarine tvarka, sandorius sudaryti bus nepalyginamai sunkiau: teks dokumentus versti į lietuvių kalbą, pasirašantys asmenys turės atvykti pas notarą Lietuvoje (arba išduoti notarinės formos įgaliojimus, kuriuos paprastai dar reikia apostilizuoti), notarai nenorės tvirtinti sutarčių, sudaromų pagal užsienio teisę ir pan.

Lygiai su tokiomis pačiomis problemomis gali būti susiduriama sudarant paskolos sutartis. Kaip žinia, normalios įmonės gana dažnai skolina vienos kitoms, skolinasi iš akcininkų ir susijusių įmonių, ir visas tokias paskolas virš 50 000 Lt reikėtų tvirtinti notariškai. Be to, neaiškumų gali kilti ir dėl to, ar notarinės formos reikalavimas bus taikomos ir toms sutartims, kurios turi ir paskolos sutarties požymių (pvz., pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartims, tiekėjų suteikiamiems kreditams ir pan.).

Akivaizdu, kad tokių reikalavimų taikymas ir juridiniams asmenims padidintų biurokratinę naštą sąžiningam verslui, t.y. pablogintų verslo sąlygas Lietuvoje tiek vietiniams verslininkams, tiek potencialiems užsienio investuotojams. Tuo tarpu visos valstybės institucijos (tiek Vyriausybė, kurios programoje akcentuojamas biurokratinės naštos verslui mažinimas, tiek pati Prezidentūra) pripažįsta ir deklaruoja, kad biurokratinės naštos mažinimas yra efektyviausias būdas gerinti verslo aplinką, skatinti vietos bei užsienio investicijas bei visos Lietuvos ekonomikos augimą.

Kad kritika būtų konstruktyvi

Kaip jau minėjau, bendras tikslas, kurio siekiama siūlomais pakeitimais, yra sveikintinas. Deja, to paties negalima pasakyti apie siūlomas priemones. Įvairios verslo asociacijos įstatymų projektų rengėjams yra pateikusios ne vieną pasiūlymą, kaip galima patobulinti siūlomą reguliavimą. Pavyzdžiui, siūloma netaikyti notarinio tvirtinimo reikalavimo tarp juridinių asmenų sudaromoms paskoloms bei akcijų pirkimui-pardavimui, kai uždarosios akcinės bendrovės akcijų apskaita yra perduota nepriklausomiems sąskaitų tvarkytojams (finansų makleriams, bankams).

Tikiuosi, kad nebus užmiršti verslo aplinkos gerinimo bei investicijų skatinimo prioritetai ir į verslo visuomenės pasiūlymus bus atsižvelgta.

Šis teisininko dienoraštis 2013.04.12 skelbtas portale www.vz.lt, jį galite perskaityti spustelėję čia.

Pagrindinis Publikacijos Teisininkų dienoraščiai


Search our legal blogs archive

-