|
Gerbiami klientai ir partneriai,
Šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė Seimo priimtą Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pagal patvirtintas teisines iniciatyvas bus pakeistas vartojimo kredito teisinis reguliavimas, sugriežtinant dabartinį ir nustatant tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer) reguliavimą. Šis teisės aktas įsigalios 2016 m. vasario 1 d.
Įstatyme nustatytos naujos taisyklės ir reikalavimai vartojimo kredito davėjų veiklai daugiausiai susiję su:
- kreditingumu ir kredito kainos metine norma;
- apribojimais vartojimo kredito sutarčių sudarymui ir kreditų išmokėjimui;
- reikalavimais dėl geros reputacijos;
- reklamos apribojimais;
- sankcijomis.
Be to, pakeistas Vartojimo kredito įstatymas reglamentuos tarpusavio skolinimą ir nustatys reikalavimus:
- tarpusavio skolinimo platformoms ir jų operatoriams;
- tarpusavio skolinimui.
KREDITINGUMAS IR KREDITO KAINOS METINĖ NORMA
Vartojimo kredito įstatyme bus nustatytas įpareigojimas vartojimo kredito davėjui patikrinti duomenų bazes ir registrus visais atvejais, kai tikrinamas klientų kreditingumas, arba pagrįsti kliento pateiktą informaciją kitais įrodymais. Be to, prieš kiekvieną svarbesnį bendros vartojimo kredito sumos padidinimą vartojo kredito davėjas privalo atnaujinti turimą finansinę informaciją apie klientą ir privalo iš naujo įvertinti jo kreditingumą. Anksčiau vartojimo kredito davėjas turėjo tokią pareigą tik tais atvejais, kai iš kliento gauta informacija buvo nepakankama ar nepatikima.
Šiuo teisės aktu taip pat sumažinama dabartinė 200 proc. maksimali kredito kainos metinė norma ir nustatoma, kad bendra vartojimo kredito kaina laikoma nepagrįsta, jei:
- bet kuriuo vartojimo kredito sutarties galiojimo metu ši norma yra didesnė nei 75 proc. ir visos kitos išlaidos (išskyrus palūkanas), įskaičiuotos į bendras kitas vartojimo kredito išlaidas, sudaro daugiau nei 0,04 proc. visos vartojimo kredito sumos; arba
- bendra vartojimo kredito kaina (t. y. visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kokius kitus mokesčius, susijusius su vartojimo kredito sutartimi, kuriuos turi sumokėti klientas, išskyrus mokesčius notarui) viršija bendrą vartojimo kredito sumą.
Vėluojant sumokėti vartojimo kredito davėjams draudžiama skaičiuoti delspinigius už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį.
APRIBOJIMAI VARTOJIMO KREDITO SUTARČIŲ SUDARYMUI
Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais nustatomi nauji apribojimai:
- vartojimo kredito davėjas negali sudaryti vartojimo kredito sutarties su jaunesniu nei 18 metų asmeniu, tam tikroje srityje nedarbingu asmeniu arba asmeniu, kurio darbingumas tam tikroje srityje yra ribotas, taip pat su asmenimis, įtrauktais į asmenų, kuriems neleidžiama imti vartojimo kredito, registrą;
- nustatomas apsisprendimo laikotarpis, kuris leis klientui, nenurodant priežasties, atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti jam išmokėtą vartojimo kredito sumą nemokėdamas palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išlaidų ar kompensacijų. Nustatytas apsisprendimo laikotarpis yra 2 kalendorinės dienos;
- vartojimo kredito sutartys negali būti sudaromos nuo 22 val. iki 7 val.
KITI VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO PAKEITIMAI
Vienas iš įstatymo pakeitimų yra susijęs su reikalavimais vartojimo kredito davėjo vadovybės ir akcininkų reputacijai. Pakeitimais taip pat numatoma uždrausti reklamuoti vartojimo kredito davėjus arba nurodyti juos kaip rėmėjus tam tikrose vietose ir renginiuose. Be to, nustatyta, kad už Vartojimo kredito įstatymo reikalavimų nesilaikymą be fiksuotų sumų gali būti skiriama bauda lygi tam tikrai procentinei daliai nuo vartojimo kredito davėjo bendrųjų pajamų.
TARPUSAVIO SKOLINIMAS
Vartojimo kredito pakeitimo įstatyme numatytas tarpusavio skolinimo reguliavimas. Kol kas Lietuvoje ši skolinimo rūšis nėra reguliuojama, tačiau šalyje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos, kaip ir vartojimo kredito davėjai, prieš pradėdamos veiklą turi būti įtrauktos į viešąjį kredito davėjų sąrašą.
Tarpusavio skolinimo veikla bus reguliuojama taip pat kaip ir vartojimo kredito teikimas. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius būtų įrašytas į Lietuvos banko administruojamą viešąjį tarpusavio skolinimo platformų operatorių sąrašą ir atitiktų tuos pačius reikalavimus, kokie yra nustatyti vartojimo kredito davėjams, įskaitant (bet tuo neapsiribojant) reklamos apribojimus, iki sutarties sudarymo pateiktinos informacijos reikalavimus ir kreditingumo vertinimo taisykles.
Teisės akte numatyti keli specifiniai reikalavimai tarpusavio skolinimo platformų operatoriams:
- operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis nei 40 000 eurų;
- operatorius turi parengti ir patvirtinti veiklos tęstinumo planą, numatant tarpusavio skolinimo platformos veiklos tęstinumo ir nenutrūkstamumo užtikrinimo priemones ir tvarką, taip pat užtikrinant sklandų vartojimo kredito sutarčių administravimą ir nenutrūkstamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą susidarius nenumatytoms aplinkybėms;
- operatorius turi paskelbti teisės aktuose nustatytą informaciją apie save ir skolinimo procesą savo interneto svetainėje, taip pat atskleisti nurodytą informaciją paskolos davėjui prieš sudarant paskolos sutartį.
Naujasis teisės aktas taip pat nustatė keletą prieštaringai vertinamų nuostatų:
- juridiniai asmenys negali būti paskolų davėjais, veikiančiais per tarpusavio skolinimo platformas;
- kiekvienas paskolos davėjas gali suteikti tam tikram paskolos gavėjui ne didesnę nei 500 eurų paskolą 12 mėnesių laikotarpiui;
- bendra suma, kurią vienas paskolos davėjas gali paskolinti visiems paskolos gavėjams per vieną tarpusavio skolinimo platformą, yra 5 000 eurų 12 mėnesių laikotarpiui;
- tarpusavio skolinimo platformos operatorius gali skaičiuoti savo komisinį mokestį tik nuo sumų, kurias paskolos gavėjas jau grąžino paskolos davėjui.
|
