|
Gerbiamieji,
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismas) neseniai priėmė kelias svarbias nutartis, kuriose išplėtojo taisykles dėl darbuotojų konfidencialumo įsipareigojimų bei darbuotojams taikomų apribojimų darbo santykių metu dirbti papildomuose darbuose. Rekomenduojame atsižvelgiant į naują Teismo praktiką peržiūrėti naudojamas darbo sutartis, konfidencialumo, nekonkuravimo susitarimus bei vidinius įmonės dokumentus ir įvertinti, ar nereikalingi jų pakeitimai.
Papildomas darbas ir nekonkuravimas
Darbo sutartyse neretai susitariama, kad darbuotojas darbo santykių metu nedirbs su darbdaviu konkuruojančiuose versluose ar visiškai nedirbs papildomo darbo. Už tokią darbuotojo pareigą paprastai nebūdavo nustatoma atskira kompensacija, o nekonkuravimas darbo santykių metu būdavo laikomas savaime suprantama darbuotojo lojalumo pareigos darbdaviui dalimi. Naujausia Teismo praktika pakeitė šią rinkoje nusistovėjusią praktiką.
Visų pirma, Teismas prilygino sutartinius apribojimus darbuotojams dirbti papildomą darbą nekonkuravimo susitarimams, kadangi tokie apribojimai, kaip ir nekonkuravimo susitarimai, sumažina darbuotojo galimybes užsidirbti papildomų pajamų. Toks išaiškinimas galiotų nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas papildomai dirba konkurentų įmonėje, ar ne.
Antra, Teismas aiškiai pasisakė, kad darbuotojo nekonkuravimas ir papildomo darbo apribojimai darbo santykių metu privalo būti papildomai kompensuojami. Kaip ir nekonkuravimo po darbo sutarties nutraukimo atvejais, tokia kompensacija negali būti paprasčiausiai įskaičiuota į atlyginimą. Sutartyje turėtų būti aiškiai nustatytas kompensacijos tikslas (t.y. už nekonkuravimą ar kitokio darbo apribojimą darbo santykių metu) ir jos dydis.
Deja, nei įstatymai, nei teismų praktika neįvardija, kokio dydžio kompensacija būtų pakankama. Kiekvienu atveju reikėtų kritiškai įvertinti, kiek darbo santykių metu galiojantys apribojimai sumažina darbuotojų galimybę užsidirbti papildomų pajamų.
Į nekonkuravimą darbo santykių metu ar papildomo darbo apribojimus siūlome žiūrėti taip pat, kaip į nekonkuravimą po darbo sutarties nutraukimo:
- dėl tokių apribojimų tartis ne su visais darbuotojais, o tik su tais, dėl kurių darbo pobūdžio tai tikrai reikalinga, – vadovai, su ypatingai jautria informacija dirbantys darbuotojai ir pan.;
- sutartyse aiškiai nustatyti apribojimų apimtį;
- sutartyse nustatyti aiškų kompensacijos dydį, kuris bus mokamas papildomai prie atlyginimo.
Taip pat reikėtų atsargiai elgtis taikant sankcijas darbuotojams, pažeidusiems panašaus pobūdžio įsipareigojimus, jei jiems už tai nebuvo mokama papildoma kompensacija.
Konfidencialumas
Praktikoje sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ gan dažnai vartojamos kaip sinonimai. Teismas savo naujausiose nutartyse išaiškino, kuo šios sąvokos skiriasi ir kaip tai gali atsiliepti praktikoje.
Informaciją, kuri dažnai netiksliai vadinama konfidencialia, reiktų skirti į kelias grupes:
- Informacija, kuri iš esmės nėra slapta ir gali būti lengvai pasiekiama. Tai – Juridinių asmenų registre paskelbtos finansinės ataskaitos, vieša informacija apie akcininkus, internete ar spaudoje paviešinta informacija apie įmonės vykdomus projektus, verslo partnerių pavadinimus ir kt. Net jei tokia informacija yra įtraukta į įmonės konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašą, ji nebus laikoma konfidencialia, ir darbuotojai už tokios informacijos atskleidimą negali būti baudžiami.
- Know-how – informacija, kuri su ja susipažinus tampa neatsiejama darbuotojų įgūdžių bei žinių dalimi: įmonėje taikoma praktika, vadybos ar darbo su klientais metodai ir kt. Jei know-how sutartyse įvardijama kaip konfidenciali informacija, darbuotojai darbo santykių metu privalo laikytis konfidencialumo principo. Tačiau pasibaigus darbo santykiams buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti know-how savo naudai nepriklausomai nuo to, ką sako konfidencialumo sutartis.
- Specifinė konfidenciali informacija – slapta informacija, kuri nėra vien know-how, tačiau neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų ir savaime nesuteikia konkurencinio pranašumo: asmens duomenys, prisijungimo kodai, slaptažodžiai ir pan. Darbuotojai privalo saugoti tokią konfidencialią informaciją tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus, jei tai numatyta su jais sudarytoje sutartyje.
- Komercinės paslaptys – slapta informacija, turinti komercinės vertės ir suteikianti konkurencinį pranašumą. Tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, įmonė turi dėti protingas pastangas siekdama ją išsaugoti – supažindinti darbuotojus su komercinių paslapčių sąrašu, saugoti slaptažodžiais ir pan. Darbuotojai privalo saugoti komercinių paslapčių konfidencialumą net ir be atskiros sutarties darbo santykių metu ir vienerius metus po jų pasibaigimo (nebent sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas).
Kadangi skiriasi skirtingų rūšių informacijos saugojimo sąlygos ir konfidencialumo pažeidimo pasekmės, svarbu, kad darbo sutartyse, konfidencialumo susitarimuose bei kituose vidiniuose įmonės dokumentuose šios sąvokos nebūtų painiojamos. Priešingu atveju įmonei galėtų kilti rizika dėl netinkamų sankcijų konfidencialumą pažeidusiems darbuotojams taikymo ar dėl nepakankamos konfidencialios informacijos apsaugos. |
