|
Gerbiamieji,
2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d. Pakeitimai pagerino leidimų laikinai gyventi Lietuvoje gavimo sąlygas startuolių įkūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams (ES Mėlynoji kortelė) bei Lietuvoje verslą kuriantiems arba jam vadovaujantiems ne ES piliečiams. Žemiau pateikiame informaciją apie verslui aktualiausius pakeitimus.
Startuoliai
Atsirado nauja galimybė startuolių įkūrėjams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Tai suteiks jiems galimybę apsigyventi Lietuvoje ir čia pradėti verslą, neinvestuojant į įmonės kapitalą minimalios nustatytos sumos ir nesamdant minimalaus privalomo darbuotojų skaičiaus.
Leidimą gauti galės užsieniečiai, kurių kuriami startuoliai atitiks šiuos kriterijus:
- startuolių veikla bus susijusi su naujųjų technologijų arba kitų šaliai svarbių naujovių vystymu;
- startuolių įkūrėjai turės reikiamą kvalifikaciją, finansavimą ir verslo planą.
Prieš kreipdamiesi dėl leidimo startuolių įkūrėjai turės gauti specialų dokumentą, patvirtinantį, kad jie atitinka taikomus kriterijus. Ūkio ministerija iki 2017 m. nustatys tikslesnius leidimui gauti taikomus reikalavimus.
Gavęs leidimą užsienietis per 30 dienų turės įsteigti įmonę ir pradėti jos veiklą. Leidimas bus išduodamas 1 metų laikotarpiui, su galimybe pratęsti jį dar 1 metams. Norėdami Lietuvoje likti gyventi ilgiau startuolių įkūrėjai po pirmų 2 įmonės veiklos metų turės atitikti įprastus verslui (t.y. akcininkams arba vadovams) taikomus reikalavimus (žr. žemiau).
ES Mėlynoji kortelė
Įstatymo pakeitimai atnešė gerų naujienų aukštos kvalifikacijos užsieniečiams, pavyzdžiui, nebebus būtinas universiteto diplomas, sumažinti reikalavimai atlyginimo dydžiui ir kt.
Bus tinkamas ne tik universiteto diplomas, bet ir darbo patirtis
Nuo 2017 m. bus sudaryta galimybė ES Mėlynąją kortelę gauti ne tik tiems darbuotojams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, bet ir tiems, kurie turi bent 5 metų darbo patirtį atitinkamoje srityje. Iki 2017 m. Vyriausybė turėtų patvirtinti sąlygas, pagal kurias bus galima darbo patirtį prilyginti aukštajam išsilavinimui. Ši naujiena ypatingai svarbi IT ir kitiems sektoriams, kuriuose darbo įgūdžiai gali būti įgyjami ir dirbant, o universiteto diplomas karjerai nėra būtinas.
Žemesni reikalavimai atlyginimui
Įstatymo pakeitimai sumažino ES Mėlynosios kortelės atlyginimo kartelę – nuo šiol pakaks mokėti užsieniečiui atlyginimą, ne mažesnį kaip 1,5 vidutinio atlyginimo Lietuvoje (dabartiniais duomenimis tai yra netoli 1 160 EUR prieš mokesčius). Iki šiol buvo taikomas 2 vidutinių atlyginimų Lietuvoje dydžio reikalavimas.
Paprastesnis procesas trūkstamų profesijų darbuotojams
Prieš kreipiantis dėl ES Mėlynosios kortelės Darbo biržos sprendimas nebus būtinas tiems darbuotojams, kurių profesija įtraukta į trūkstamų profesijų, kurioms būtina aukšta kvalifikacija, sąrašą. Iki šiol siekiant gauti ES Mėlynąją kortelę Darbo birža turėdavo patvirtinti, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius (t.y. nėra darbdavio keliamus reikalavimus atitinkančių vietinių darbuotojų). Naujoji tvarka padės greičiau gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – procesas turėtų sutrumpėti apie 1 mėnesį. Tikėtina, kad Vyriausybės patvirtintas trūkstamų profesijų sąrašas palies tokių sričių, kaip, pavyzdžiui, IT, darbuotojus.
Leidimai įmonių akcininkams ir vadovams
Įstatymo pakeitimais buvo pakeistos sąlygos, taikomos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje norintiems gauti įmonių akcininkams ir vadovams.
Neliks minimalaus darbuotojų skaičiaus reikalavimo
Atsisakyta reikalavimo įmonei turėti bent 3 pilnu etatu dirbančius vietinius darbuotojus – Lietuvos, ES ar EEE piliečius bei nuolat Lietuvoje gyvenančius užsieniečius. Vietoje šio reikalavimo įvestas naujas – įmonėje dirbančių vietinių darbuotojų atlyginimai bendrai turės sudaryti bent 2 vidutinius darbo užmokesčius Lietuvoje (dabartiniais duomenimis tai būtų netoli 1 550 EUR neatskaičius mokesčių). Įmonės nuosavo kapitalo ir akcininko investicijos dydžio (atitinkamai 28 000 EUR bei 14 000 EUR) bei įmonės veikos trukmės (bent 6 mėnesiai) reikalavimai išlieka tie patys.
Įmonių akcininkai ar vadovai, atitinkantys padidintus leidimui gyventi keliamus reikalavimus, leidimus galės gauti ilgesniam nei standartiniam laikotarpiui (t.y. trims vietoje dviejų metų). Tokia galimybė suteikiama užsieniečiams akcininkams, į įmonę investavusiems 260 000 EUR ir joje sukūrusiems 5 darbo vietas vietiniams darbuotojams. Ilgiau galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje galės gauti ir vadovai įmonių, kurių nuosavas kapitalas sieks bent 500 000 EUR ir kuriose pilnu etatu dirbs 10 vietinių darbuotojų (su atlyginimu, ne mažesniu kaip vidutinis atlyginimas Lietuvoje, t.y. dabartiniais duomenimis kiek daugiau nei 770 EUR neatskaičius mokesčių) arba užsieniečių, turinčių ES Mėlynąsias korteles.
Galimybė pradėti dirbti netenkinant visų leidimo gyventi reikalavimų
Naujausi įstatymo pakeitimai turėtų padėti sumažinti užsieniečių vadovų nelegalaus darbo riziką. Iki šiol darbo sutartį su Lietuvoje veikiančia įmone galėjo sudaryti tik specialų leidimą gyventi Lietuvoje turintys įmonių vadovai. Viena iš tokio leidimo gyventi gavimo sąlygų yra įmonės veiklos vykdymas bent 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo išdavimo, todėl toks reguliavimas kėlė vadovų nelegalaus darbo riziką (t.y. bent pirmąjį įmonės veiklos pusmetį jie negalėjo sudaryti darbo sutarties). Nuo šiol bus sudaryta galimybė darbo sutartį sudaryti 28 000 EUR dydžio nuosavą kapitalą turinčių įmonių vadovams bei akcininkams, turintiems bent 1/3 akcijų ir investavusiems 14 000 EUR. Tai reiškia, kad jie galės iš karto teisėtai įsidarbinti Lietuvoje ir vystyti verslą, net jei įmonė kol kas ir neatitinka visų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavėjui keliamų reikalavimų (pvz., dėl įmonės veiklos trukmės).
Apribojimai valdybos ir stebėtojų tarybos nariams
Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje verslo pagrindu nuo šiol nebegalės gauti įmonių valdybos ar stebėtojų tarybos nariai – tokia galimybė sudaryta tik reikalavimus atitinkantiems akcininkams bei įmonių vadovams.
Leidimų gavimas šeimos nariams
Nauji įstatymo pakeitimai išplėtė galimybes persikelti į Lietuvą kartu su šeimos nariais.
Iki šiol galimybės gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje čia gyvenančių užsieniečių šeimos nariams buvo labai ribotos. Prašyti leidimų šeimos nariams galėjo tik tie užsieniečiai, kurie turi ES Mėlynąją kortelę, į verslą Lietuvoje investavo itin dideles sumas ir pan. Nuo 2017 m. galimybę kreiptis dėl leidimo šeimos nariams turės šie užsieniečiai:
- turintys ES Mėlynąją kortelę;
- startuolių įkūrėjai;
- įmonių grupės viduje komandiruoti vadovai ir kiti specialistai;
- visi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintys įmonių akcininkai ir vadovai.
Kitos naujienos, susijusios su darbuotojais iš užsienio
Įstatymo pakeitimai atnešė tam tikrų naujovių ir kitiems Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams.
Trūkstamų profesijų darbuotojai
Nuo šiol kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje nereikės gauti Darbo biržos sprendimo trūkstamų profesijų darbuotojams. Iki šiol siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Darbo birža turėdavo patvirtinti, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius (t.y. nėra darbdavio keliamus reikalavimus atitinkančių vietinių darbuotojų). Naujoji tvarka turėtų leisti sutaupyti apie 2 mėnesius, nes nereikės viešai skelbti apie laisvą darbo vietą ir laukti teigiamo Darbo biržos sprendimo.
Reikalavimai atlyginimui
Įstatymas taip pat nustatė naujus atlyginimo darbuotojams iš užsienio reikalavimus. Kaip ir anksčiau, užsieniečių atlyginimas negalės būti mažesnis, nei tas pačias pareigas įmonėje einančių vietinių darbuotojų. Tačiau tuo atveju, jei įmonėje nėra kitų tas pačias pareigas einančių darbuotojų, užsieniečio atlyginimas turės būti ne mažesnis, nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje (dabartiniais duomenimis kiek daugiau nei 770 EUR neatskaičius mokesčių).
Studentų darbas
Nereikės gauti leidimo dirbti Lietuvoje gyvenantiems studentams iš užsienio. Jie be papildomų leidimų galės dirbti iki 20 valandų per savaitę. |
