Algirdas Pekšys Partneris siųsti el. laišką
	Agnietė Venckienė Vyresnioji teisininkė, Darbo teisės praktikos vadovė siųsti el. laišką
	Jurgita Karvelė Vyresnioji teisininkė siųsti el. laišką
	Aurelija Daubaraitė Teisininkė siųsti el. laišką

#MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas“. Taip skandalo sūkuryje atsiduria ir su asmeniu susijusi įmonė, įstaiga ar organizacija. Kaip pavyzdį galima pateikti Vilniaus dailės akademijos buvusių studentų viešus pareiškimus dėl dėstytojų seksualinio priekabiavimo. Tokie kaltinimai meta šešėlį akademijos reputacijai ir gali turėti įtakos būsimų studentų sprendimui rinktis šią mokslo įstaigą. Panašioje situacijoje gali atsidurti bet kuris darbdavys.

Darbdavio atsakomybė

Ar darbdavys gali būti atsakingas už seksualinio priekabiavimo atvejus darbe arba su darbu susijusiuose socialiniuose renginiuose (pvz., įmonės naujametiniame vakarėlyje)? Atsakymas yra taip. Naujasis Darbo kodeksas (DK) numato, jog darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų bet kurios rūšies priekabiavimo (įskaitant seksualinį priekabiavimą) ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti. DK taip pat reikalauja, kad skundą dėl diskriminacijos pateikęs ar byloje dėl diskriminacijos dalyvaujantis darbuotojas nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių. DK tiesiogiai neįvardija darbdavio pareigos užtikrinti, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo įmonės organizuojamuose su darbu susijusiuose renginiuose. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad šiuose renginiuose nuo tokio elgesio darbuotojai nukenčia dažniausiai, darbdavys turėtų imtis priemonių užkirsti tam kelią.

Blogiausia, ką įmonė gali daryti iškilus tokiai situacijai – ją ignoruoti ir tikėtis, kad problema išsispręs savaime. Taip ne tik galima pakenkti įmonės reputacijai, bet ir sulaukti rimtų teisinių pasekmių, nes kyla rizika, kad nukentėjęs darbuotojas patrauks atsakomybėm ne tik priekabiautoją, bet ir darbdavį.

Kodėl privalu įgyvendinti lygių galimybių politiką?

Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantis DK numato, kad kiekviena įmonė, turinti daugiau nei 50 darbuotojų, privalo priimti ir paskelbti lygių galimybių politikos ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones. Atkreipiame dėmesį, kad būtina ne tik įtvirtinti lygias teises deklaruojančią politiką, bet ir numatyti šias teises užtikrinančias priemones. Tai reiškia, kad įmonė privalo nustatyti metodus, kuriuos darbdavys taikys konkrečiais atvejais arba prevenciškai.

Tokia lygių galimybių politikos įgyvendinimo tvarka atlieka keturias funkcijas:

1. Užtikrina aktyvų įmonės įsitraukimą apsaugant darbuotojus nuo priekabiavimo.
2. Jei seksualinį priekabiavimą patyręs darbuotojas apkaltina įmonę netinkamų darbo sąlygų sudarymu, įmonė turi galimybę įrodyti, kad ėmėsi priemonių apsaugoti darbuotoją.
3. Įmonė išvengia Valstybinės darbo inspekcijos sankcijų už įstatymų nesilaikymą (privalomų vidinių dokumentų nepriėmimą).
4. Gindama savo reputaciją įmonė gali paaiškinti, jog ėmėsi priemonių, kad užkirstų kelią priekabiavimui.

Darbuotojų edukacija

Organizacija turėtų edukuoti savo darbuotojus ir informuoti juos apie seksualinio priekabiavimo  netoleravimą bei gresiančias pasekmes. Praktika rodo, kad nubaudus seksualiai priekabiavusį darbuotoją, jis neretai teisinasi nesupratęs, jog auka nepageidavo dėmesio, ir jo flirtavimas klaidingai palaikytas priekabiavimu. Jei organizacija turi įrodymų, jog informavo savo darbuotojus, kad toks elgesys yra netoleruotinas, išvardyti argumentai yra atremiami.

Būtina greitai reaguoti

Organizacijos vadovybė, sužinojusi apie galimą seksualinį priekabiavimą ar jį įtardama, privalo nedelsdama reaguoti ir pradėti tyrimą dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Neretai greitas reagavimas užkerta kelią tolesniems priekabiavimo veiksmams, taip apsaugant auką (aukas) ir nepakenkiant organizacijos reputacijai.

Priekabiavusio darbuotojo atsakomybė

Darbdavys privalo ginti aukos ar aukų interesus ir taikyti atsakomybę priekabiavusiam asmeniui. Praktika rodo, jog tik nedaugelis įmonių žino, kad DK seksualinį priekabiavimą įvardija kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už kurį galima darbuotoją atleisti dėl jo kaltės (be įspėjimo ir be išeitinės kompensacijos). Tokia praktika yra nusistovėjusi ir Latvijoje bei Estijoje, kur už seksualinį priekabiavimą darbo vietoje yra numatytos griežtos sankcijos.

Jei prireiktų pagalbos rengiant lygių galimybių politiką ar kiltų kitų klausimų, „Sorainen“ darbo teisės komanda yra pasirengusi Jums padėti!