Seimas priėmė reikšmingus mokesčių įstatymų pakeitimus. Priimti pakeitimai apima gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir kitus mokesčius. Priimti pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 d. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime, kas keičiasi.

1.1 Naujas mokestis – Saugumo įnašas

Nuo 2026 m. Lietuvoje bus taikomas naujas mokestis – saugumo įnašas. Jis bus mokamas draudikų ir taikomas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimo rizika tenka Lietuvai. Įmokoms taikomas 10% tarifas. Nuo mokesčio atleidžiamos tam tikros specifinės draudimo sutartys – pavyzdžiui, su fiziniais asmenimis sudarytas TPVCA draudimas, jei transporto priemonės nėra naudojamos ūkinėje veikloje, bei pasėlių, augalų ar gyvūnų sveikatos draudimas.

1.2 Pelno mokesčio pakeitimai

a) Pelno mokesčio tarifas pakeltas vienu procentiniu punktu (vietoje 16% – 17%; vietoje 6% – 7%). Naujas tarifas bus taikomas 2026 m. mokestiniam laikotarpiui.

b) Pakoreguota lengvata smulkiajam verslui. 0% pelno mokesčio tarifas galės būti taikoma pirmus dvejus mokestinius laikotarpius, jeigu vieneto mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Taip pat panaikintas 10 darbuotojų reikalavimas lengvatos taikymui.

c) Įvesta momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo lengvata nurodytoms ilgalaikio turto grupėms: mašinoms ir įrengimams, statiniams ir gręžiniams, kompiuterinei techikai ir ryšių priemonėms, programinei įrangai, krovininiams automobiliams, priekaboms, puspriekabėms ir autobusams (ne senesniems kaip 5 metų). Jeigu toks turtas naudojamas trumpiau nei 3 metus įmonė privalės perskaičiuoti pelno mokestį, taikydama įprastus nusidėvėjimo normatyvus. Kitaip tariant, vienkartinis atskaitymas bus panaikintas retrospektyviai.

d) Numatyta galimybė iš pajamų atskaityti tiesiogiai mokamas stipendijas studentams ir tyrėjams.

e) Numatytas ribojimas mokestiniams nuostoliams, perimtiems reorganizavimo metu ir perimtiems iš kitų grupės įmonių.Tokių mokestinių nuostolių suma negalės būti didesnė kaip 70% perimančios įmonės mokestinio laikotarpio pelno.

f) Numatyti nauji ribojimai nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių.Nuo kitų metų nuostoliai galės būti perkeliami tik perspektyviai, t. y. tik tuo atveju, kai grupės įmonės priklauso tai grupei be pertraukų bent dvejus metus iki to mokestinio laikotarpio pabaigos, už kurį nuostoliai yra perduodami.

g) Pakoreguoti pridėtinės vertės mokesčio lengvatiniai tarifai bei šiais tarifais apmokestinamos prekės ir paslaugos.Lengvatinis 9% tarifas padidintas iki 12%. Nuo 2026 m. lengvatiniu 12% tarifu bus apmokestinamos: apgyvendinimo paslaugos, keleivių vežimas, meno ir kultūros įstaigų ir renginių lankymas, spausdintos ir elektroninės knygos bei leidiniai. Šilumos energijai ir buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienai bus taikomas standartinis tarifas.

h) Į Akcizų įstatymą įtrauktas „cukraus mokestis“. Akcizais bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų ar saldiklių. Nuo akcizo atleidžiami: saldinti gėrimai, skirti farmacijos produktams, medicinos priemonėms, kūdikių mišiniams ir kt.; saldinti gėrimai, skirti maisto produktų gamybai; panaudoti alkoholinių gėrimų gamyboje; nefasuoti gėrimai, pagaminti viešojo maitinimo įstaigoje; saldinti gėrimai, skirti moksliniams tyrimams.

1.3 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai.

a) Nustatytas didesnis progresyvumas. Metinė pajamų dalis neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčio (toliau – VDU) apmokestinama taikant 20% tarifą, metinė pajamų dalis viršijanti 36 VDU, bet neviršijanti 60 VDU apmokestinama taikant 25% tarifą, o metinė pajamų dalis viršijanti 60 VDU bus apmokestinama 32% tarifu.

b) Priimti pakeitimai, kuriais visos metinės pajamos sumuojamos (pvz., darbo užmokesčio, individualios veiklos, nuomos, turto pardavimo). Į metines pajamas neįtraukiami (taikomas 15% tarifas, nepritaikant progresyvumo):  1) dividendai; 2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos; 3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, jeigu akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos; 4) gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms; 5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms; 6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos; 7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens arba kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

c) Žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams  bus taikomi dveji tarifai: 15% tarifas pajamoms neviršijančioms 60 VDU ir 20% tarifas pajamų daliai viršijančiai 60 VDU.

d) Nuo 2026 m. iki 50 000 eurų per metus padidėja riba, iki kurios individuali veikla su verslo liudijimu gali būti apmokestinama fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.

e) Individualios veiklos pajamos, išskyrus fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. Nuo 42 500 eurų apmokestinami standartiniais tarifais (20%, 25%, 32%).

f) Sumažinta neapmokestinama riba darbuotojo naudai mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį iki 350 eurų .

g) Gyventojų pajamų mokesčio lengvatai pardavus nekilnojamąjį turtą taikyti reikalingas nekilnojamojo turto išlaikymo terminas sutrumpintas nuo 10 iki 5 metų.

h) Grąžintas neapmokestinamo pajamų dydžio sumažinimas 208,8 eurų už kiekvieną vaiką tėvams auginantiems vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą iki 23 metų. Ši lengvata taip pat bus taikoma ir pagal individualią veiklą dirbantiems asmenims. Numatyta, kad ši lengvata įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

1.4 Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimai

a) Įstatyme numatoma nauja sąvoka – pagrindinis gyvenamasis būstas, kuris apims gyvenamosios paskirties ir negyvenamosios paskirties (kurortuose) pastatus, kuriuose asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

b) Pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąjį dydį nustato savivaldybės, tačiau jis negalės būti didesnis negu 450 000 eurų. Tarifus pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatys taip pat savivaldybės, jų dydis gali svyruoti nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto vertės.

c) Kitas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas nuo 50 000 eurų . Konkretūs tarifai svyruoja uo 0,2-1% priklausomai nuo turto vertės.

d) Žemės ūkyje nebenaudojamiems pastatams nustatomas 5 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žemės ūkyje naudojas nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas.

e) Apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui padidintos tarifų ribos iki 5%.