Mokesčių naujienos: 2025 m. trečiasis ketvirtis

Mokesčių teisės aktų naujienos

Pakeistos investicinės sąskaitos režimą reglamentuojančios taisyklės

Esminiai investicinės sąskaitos režimą reglamentuojančių taisyklių pakeitimai yra šie:

1. Norint iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgytus finansinius produktus priskirti investicinei sąskaitai gyventojai tai galės atlikti deklaruojant pajamas už 2025 m. (iki 2026 m. gegužės 1 d.), t. y. atsisakyta nuostatos, kad šiuos produktus būtina priskirti iki 2025 m. pabaigos, kadangi 2025 metais jokių duomenų apie investicinę sąskaitą gyventojai VMI neteiks.
2. Papildyta, kad gyventojo 2025 m. ar vėliau pagal pasirinkimo sandorį neatlygintinai įgyti investicinės sąskaitos režimui priskirtini finansiniai produktai, taip pat galės būti priskiriami investicinei sąskaitai, teikiant metinę pajamų deklaraciją.
3. Deklaruojant investicinę sąskaitą metinėje pajamų deklaracijoje, reikalavimas nurodyti Swift kodą pakeistas reikalavimu nurodyti finansų įstaigos ar mokėjimo paslaugų teikėjo (kuriame sąskaita atidaryta), kodą (atsisakoma nuostatos, kad turi būti deklaruojamas Swift kodas, nes ne visi subjektai jį naudoja).
4. Paaiškinta, kad deklaruojant investicinę sąskaitą, kuriai nėra suteiktas IBAN numeris, turi būti nurodomas numeris, matomas finansų įstaigos apskaitos sistemoje arba nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kaip finansų įstaigos klientui, sukurtoje paskyroje nurodyti identifikaciniai duomenys, t. y. nustatyta, kad IBAN numeris nėra privalomas.

Pakeistos GPM312 deklaracijų pildymo taisyklės lošimų organizatoriams

Primename, kad nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Azartinių lošimų įstatymo pakeitimai, kuriais didinami azartinių lošimų organizatorių įsipareigojimai prieš VMI, be kita ko, įpareigojant lošimų organizatorius informuoti VMI apie įmokėtas sumas ir išmokėtus laimėjimus, jeigu šių įmokų/ išmokų dydis viršija 1 000 Eur ribą.

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, nuo 2025 m. lapkričio 1 d. lošimų organizatoriai privalės GPM312 deklaracijoje nurodyti informaciją apie gyventojų įmokas viršijančias 1 000 Eur per parą, nepriklausomai nuo to, ar per tą parą lošėjas gavo laimėjimą, ar ne ir gyventojams išmokėtas išmokas viršijančias 1 000 Eur per parą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir į kokią lošėjo sąskaitą laimėjimai buvo išmokėti.

Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo nauja akcizų deklaracijos forma AKC430

Nauja AKC430 forma apjungė Akcizų deklaracijos FR0630 formą ir Asmens akcizų deklaracijos FR0630A formą, todėl asmuo už mokestinį laikotarpį, prasidėjusį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., turi pateikti bendrą AKC430 formos deklaraciją. Formos FR0630 ir FR0630A dar vis galės būti teikiamos, siekiant patikslinti laikotarpių iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. duomenis.

Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. bus įvestas „cukraus mokestis”, t. y.  akcizais bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų ar saldiklių, atitinkamai AKC430 formos pildymo taisyklės papildytos nuostatomis dėl saldintų nealkoholinių gėrimų akcizų deklaravimo.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos

Parengtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 12(1) straipsnio komentaras, kuris nustato investicinės sąskaitos režimą

Komentare paaiškinama, kad investicijoms per investicinę sąskaitą tinkami tik tie finansiniai produktai, kurie yra perleidžiami ir kuriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, t. y. biržose. Jei gyventojas planuoja investuoti į akcijas, būtina įsitikinti, kad pasirinktos akcijos, akcijų įsigijimo metu yra listinguojamos. Tai reiškia, kad finansiniai produktai, kurie buvo listinguojami įsigijimo metu, tačiau tapo nelistinguojamais ateityje, būtų laikomi finansiniais produktais priskirtinais investicinei sąskaitai. Priešingu atveju, investavimas į nelistinguojamas akcijas, kriptoturtą, pensijų fondus, gyvybės draudimą ar kt.  bus laikomas netinkamu lėšų panaudojimu ir grąža gauta pardavus šiuos finansinius produktus bus apmokestinama bendra tvarka, netaikant investicinės sąskaitos režimo.

Komentare taip pat paaiškinama, kad lėšų išmokėjimu, nuo kurio atsiranda prievolė apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, be kita ko, laikoma:

1. Investicinės sąskaitos uždarymas.
2. Kai gyventojas nusprendžia sąskaitos nebelaikyti investicine ir praneša apie jos deklaravimo pabaigą bei ją toliau naudoja kitoms reikmėms.
3. Gyventojui tapus nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, pvz., galutinai išvykstant iš Lietuvos. Tokiu atveju galutinai išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pateikdamas metinę pajamų mokesčių deklaraciją nurodo investicinės sąskaitos deklaravimo pabaigos datą.
4. Gyventojo mirties atveju. Tokiu atveju išmokėtomis lėšomis laikomas mirties dieną investicinėje sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis ir finansinių produktų, kurie nebuvo parduoti, įsigijimo kaina.

Per investicinę sąskaitą gautos pajamos nelaikomos įnašu į investicinę sąskaitą. Tačiau įnašu į investicinę sąskaitą yra laikomi iki 2024 m. gruodžio 31 d. įgyti finansiniai produktai priskirti investicinei sąskaitai ir finansiniai produktai įsigyti iki investicinės sąskaitos rėžimo įsigaliojimo, kurie deklaruoti mėtinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2025 m. laikotarpį, kaip nurodyta šio naujienlaiškio pradžioje. Taip pat įnašu laikomi nuo 2025 m. sausio 1 d. dovanojimo ar paveldėjimo būdu įgyti finansiniai produktai, jeigu deklaruojama jų įsigijimo kaina.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

Parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) 2 str. 4 dalies komentaras apibrėžiantis apmokestinamojo asmens padalinio sąvoką

Komentare paaiškinama, kad PVMĮ taikymo tikslais, padaliniu laikoma verslo įsisteigimo vieta, kita nei ta, kurioje vykdomos verslo centrinio administravimo funkcijos, ir kuri yra pakankamai nuolatinė ir turinti tinkamą žmogiškųjų ir techninių išteklių struktūrą tam, kad galėtų įsigyti ir naudoti paslaugas / prekes arba jas parduoti. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodo turėjimas savaime nereiškia, kad apmokestinamasis asmuo gali būti laikomas turinčiu nuolatinį padalinį.

Taip pat komentare atkreipiamas dėmesys, kad nereikėtų tapatinti padalinio sampratos paslaugų teikimo ir įsigijimo prasme. Paslaugų įsigijimo atžvilgiu padalinio sąvoka turėtų būti suprantama plačiau ir turi būti vertinamos aplinkybes ar sutartyje ir (arba) užsakymo formoje nustatyta, kad padalinys yra paslaugų gavėjas, ar padalinys yra subjektas, mokantis už paslaugas, arba išlaidas faktiškai padengia šis subjektas bei koks paslaugų pobūdis, ar pagal jį galima nustatyti konkretų padalinį, kuriam teikiama paslauga.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

Parengtas PVMĮ VII skyriaus, įtvirtinančio specialios nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar valstybių importuojamoms prekėms apmokestinimo schemą (IOSS), komentaras

Komentare apibrėžiama nuotolinės prekybos iš trečiųjų valstybių importuojamoms prekėms sąvoka. Nuotolinė prekyba importuojamomis prekėmis – tai prekių tiekimas iš trečiųjų šalių pirkėjui, apmokestinamajam asmeniui, ES valstybėje narėje, kai prekės siunčiamos ar gabenamos tiekėjo ar jo vardu, išskyrus naujas transporto priemones ir prekes, kurias tiekėjas pats surenka ar įdiegia. Laikoma, jog prekės siunčiamos ar gabenamos tiekėjo arba jo vardu, net jei tiekėjas pats fiziškai negabena prekių, bet jis vienaip ar kitaip dalyvauja organizuojant pristatymą. Tai apima atvejus, kai:

1. Tiekėjas paveda gabenimą trečiajai šaliai.
2. Trečioji šalis gabena, bet tiekėjas prisiima atsakomybę už pristatymą.
3. Tiekėjas išrašo sąskaitas už transportą ir perduoda jas trečiajai šaliai.
4. Tiekėjas skatina ar padeda klientui naudotis konkrečios trečiosios šalies pristatymo paslaugomis.

Tačiau jei pirkėjas pats savarankiškai pasirūpina prekių atsiėmimu ar transportu, o tiekėjas visiškai nedalyvauja organizuojant pristatymą, tuomet nelaikoma, kad prekės gabenamos tiekėjo vardu.

Komentare taip pat paaiškinama, kad skaičiuojant 150 Eur ribą, kuri laikoma mažos vertės prekių riba, įtraukiama tik prekių pardavimo kaina, neįskaitant transporto ir draudimo išlaidų, išskyrus atvejus, kai šios išlaidos yra kainos dalis ir atskirai nenurodytos pardavimą įforminančiame dokumente, ir kiti mokesčiai ir privalomieji mokėjimai. Taip pat paaiškinama, kad jei mažos vertės prekės saugomos ES valstybės narės muitinės sandėlyje, iš kurio jos vėliau tiekiamos tiesiogiai klientams, esantiems ES teritorijoje, šis prekių tiekimas į IOSS sritį nepatenka.

Komentare plačiau išaiškinama IOSS registravimosi tvarka, deklaracijų ir ataskaitų teikimo taisyklės bei IOSS schemos taikymo nutraukimo atvejai.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

Papildytas PVMĮ 83 straipsnio komentaras dėl elektroninių PVM sąskaitų faktūrų ir elektroninių kvitų koregavimo

Komentare paaiškinama, kad kai PVM mokėtojai naudojant el. PVM sąskaitų faktūrų generavimo programą, kuri neleidžia atlikti pakeitimų, sugadinta sąskaita faktūra (pvz., neteisingai pritaikyta nuolaida, PVM tarifas ar padaromos kitokios klaidos) saugoma el. PVM sąskaitų faktūrų saugojimo registre su išskirtiniu žymėjimu, pvz., „sugadinta“. Tokiu atveju klientui išrašoma nauja el. PVM sąskaita faktūra su nauju numeriu ir serija.

Taip pat išaiškinta, kad elektroninis kvitas, kuris laikomas PVM sąskaita faktūra, negali būti laikomas nei kreditine, nei debetine PVM sąskaita faktūra. Todėl, pasikeitus sandorio sąlygoms (pvz., prekių kiekiui ar kainai), tikslinimas atliekamas išrašant atskirą kreditinę arba debetinę PVM sąskaitą faktūrą.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Atnaujintas PVMĮ 97 ir 98 straipsnių komentaras dėl ūkininkų registravimosi PVM mokėtojais

Komentare detalizuota fizinių asmenų įregistravimo ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema bei patiektų prekių ar /ir suteiktų paslaugų apskaitos tvarka.  Pažymima, kad PVM mokėtojais įsiregistravę fiziniai asmenys paprastai negali būti registruojami ūkininkais ir naudotis kompensacinio PVM schema. Tačiau atsižvelgiant į įsigaliojusį smulkiojo verslo schemos rėžimą, paaiškinama, kad ši taisyklė netaikoma tais atvejais, kai asmenys (fizinis asmuo ar jo ūkio partneris) įsiregistravę PVM mokėtojais prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių, paslaugų įsigijimo iš užsienio valstybių ir (arba) paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse tikslais, taiko smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Todėl tais atvejais, kai fizinis asmuo ar jo ūkio partneris taikys smulkiojo verslo schemą, jiems bus taikoma kompensacinio PVM tarifo schema ir jie galės būti registruojami ūkininkais.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Parengtas Akcizų įstatymo 28 straipsnio komentaras dėl denatūruoto etilo alkoholio, kuriam netaikomi akcizai

Komentare paaiškinama, kad denatūruotam etilo alkoholiui taikoma akcizų lengvata, numatyta Akcizų įstatymo 28 straipsnyje:

1. Lietuvoje denatūruotam etilo alkoholiui, jei:

• etilo alkoholis yra denatūruotas pagal nurodytą formulę ir panaudotas nurodytose srityse; arba
• etilo alkoholis yra denatūruotas pagal nurodytą formulę, skirtas panaudoti nurodytose panaudojimo srityse bei yra įsigyjamas reikiamą leidimą turinčio asmens.

Taip pat komentare primenama, kad etilo alkoholis, kad jam nebūtų taikomi akcizai, Lietuvoje gali būti denatūruojamas tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

2. Iš kitos ES valstybės narės atgabenamam denatūruotam etilo alkoholiui akcizai, jei etilo alkoholis:

• denatūruotas pagal nurodytą formulę ir panaudotas nurodytose panaudojimo srityse; arba
• denatūruotas pagal nurodytą formulę ir skirtas panaudoti nurodytose panaudojimo srityse, jeigu toks etilo alkoholis į Lietuvą atgabenamas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą ir įsigyjamas reikiamą leidimą turinčio asmens; arba
• yra ne maistui skirtuose produktuose, kai tokio alkoholio naudojimas be akcizų leidžiamas ES valstybėje narėje, iš kurios produktai atgabenami, išskyrus kosmetinius spiritus, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija viršija 60%, burnos skalavimo skysčius, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija viršija 20%, ir produktus, kuriuose denatūranto izopropilo alkoholio kiekis yra 10 ar mažiau litrų vienam hektolitrui absoliučiojo etilo alkoholio.

• 3. Lietuvoje importuojamam denatūruotam etilo alkoholiui, jei etilo alkoholis:
• denatūruotas pagal nurodytą formulę ir panaudotas nustatytose panaudojimo srityse arba
• denatūruotas pagal nurodytą formulę, skirtas panaudoti nustatytose panaudojimo srityse bei jį importuoja asmuo, turintis atitinkamą leidimą.

Komentare primename, kad denatūruotas etilo alkoholis, į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių turi būti gabenamas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

Parengtas Akcizų įstatymo 8 skirsnio komentaras dėl neapdoroto tabako apmokestinimo

Komentare apibrėžiamos situacijos kada kyla prievolė mokėti akcizus už neapdorotą tabaką:

1. Kai neapdorotas tabakas gaunamas iš kitos šalies.
2. Pagaminus neapdorotą tabaką, t. y. tabako lapus išdžiovinus Lietuvoje.
3. Kai neapdorotas tabakas importuojamas ir išleidžiamas į laisvą apyvartą.
4. Kai neapdorotas tabakas įsigyjamas Lietuvoje ir už jį akcizai nesumokėti.
5. kai neapdorotas tabakas Lietuvoje prarandamas. Pareiga skaičiuoti akcizus dėl prarasto neapdoroto tabako nekyla, kai prarandamas kiekis neviršijantis natūralių nuostolių normų, kai neapdorotas tabakas prarandamas dėl nenugalimos jėgos arba negrįžtamai prarastą ar visiškai sunaikintą neapdorotą tabaką, jeigu tai įrodyta.

Komentare taip pat išdėstytos sąlygos, kada asmenys gali būti atleisti nuo akcizų:

1. Eksportuotas neapdorotas tabakas.
2. Neapdorotas tabakas, panaudotas apdoroto tabako ir kaitinamojo tabako produktų, už kuriuos akcizai sumokėti, gamybai. Pažymėtina, kad šiuo atveju akcizai yra deklaruojami ir sumokami už pagamintą apdorotą ar kaitinamąjį tabaką.
3. Fizinio asmens pagamintas neapdorotas tabakas, kuris skirtas tik asmeniniam naudojimui.
4. Turint atleidimo nuo akcizų leidimą iš mokesčių administratoriaus, kai neapdorotas tabakas prarandamas.
5. Sunaikinus neapdorotą tabaką prižiūrint kompetentingai institucijai.
6. Naudojant moksliniams tyrimams ar bandymams.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti čia.

Parengtas Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 61(3) straipsnio komentaras, kuris nustato platformų operatoriaus teikiamą informaciją VMI

Komentare išaiškinta, jog nuostatos netaikomos platformų operatoriams, kurie savo vartotojams suteikia teisę tik tvarkyti mokėjimus, skelbti ir reklamuoti atitinkamą veiklą ar nukreipti arba persiųsti platformos naudotojus į kitą platformą.

Užsienio platformos operatoriams, veikiantiems Lietuvoje, numatoma pareiga registruotis mokesčių mokėtojų registre. Šios pareigos nesilaikant, mokesčių administratorius koordinuodamas veiksmus su užsienio mokesčių administratoriais ir atlikęs poveikio vertinimą, gali kreiptis į Administracinį teismą su prašymu išduoti leidimą taikyti privalomus nurodymus. Administraciniam teismui tenkinus prašymą, išduodamas nurodymas panaikinti galimybę pasiekti duomenis teikiančio užsienio platformos operatoriaus interneto svetainę. Šis nurodymas galioja iki tol, kol platformos operatorius įvykdo pareigą užsiregistruoti.

Detaliau su šiuo komentaru galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Papildytas MAĮ 117 straipsnio komentaras, kuris patikslina teminių mokestinių patikrinimų periodiškumo skaičiavimo tvarką

Komentare išaiškinta, kad MAĮ 117 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti mokestinių patikrinimų periodiškumo apribojimai turi būti taikomi, be kita ko, nepažeidžiant MAĮ 118 straipsnyje įtvirtinto draudimo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą.

Taip pat, komentare detalizuojama teminių mokestinių patikrinimų periodiškumo skaičiavimo tvarka, paaiškinant, kad tuo atveju, kai vyksta mokestinis ginčas, kurio metu pavedama atlikti pakartotinį teminį mokestinį patikrinimą, periodiškumas skaičiuojamas nuo pirminio sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o ne nuo pakartotinio patikrinimo pabaigos. Tuo tarpu, jeigu pakartotinį patikrinimą pavedama atlikti sprendimu dėl patikrinimo akto, tuomet periodiškumas skaičiuojamas nuo galutinio sprendimo datos, kai sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar patikrinimo pažyma patvirtinami patikrinimo rezultatai.

Kitos mokesčių naujienos

VMI pateikė informacinį pranešimą dėl nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojančių GPMĮ pakeitimų

VMI parengė informacinį pranešimą dėl GPMĮ pakeitimų, kurie bus taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių gyventojų pajamų mokestį. Su reikšmingais pakeitimais galite detaliau susipažinti čia.

Papildant įstatymo nuostatas, VMI nurodo, kad kai prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį tenka gyventojui, išmoka išmokančiam asmeniui (pavyzdžiui, darbo užmokestį, autorinį atlygį), tuomet mokestį išskaičiuojantis asmuo turi pritaikyti tarifą, atitinkanti konkrečios išmokos dydį, kuriai taikomi progresiniai 20/25/32 proc. pajamų mokesčio tarifai.

Tačiau jeigu išmokas gyventojas iš to paties asmens gauna periodiškai, gyventojo prašymu gali būti pritaikomas (išskaičiuojamas) pajamų mokesčio tarifas atsižvelgiant į bendrą per metus planuojamą išmokėti išmokų sumą.

Atidėtas biodujų akcizų lengvatos įsigaliojimas neapibrėžtam laikotarpiui iki Europos Komisijos pritarimo

Akcizų įstatymą papildžiusios nuostatos, kuriomis nuo akcizų atleidžiamos biodujos, turėjo įsigalioti arba nuo 2025 m. liepos 1 d. su sąlyga, kad iki šios dienos bus gautas Europos Komisijos pritarimas, arba praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo. Kadangi, iki šiol Europos Komisijos pritarimas nėra gautas, atidedamas šios lengvatos įsigaliojimo laikotarpis iki kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas. Minėta lengvata įsigalios praėjus 2 mėnesiams po Europos Komisijos pritarimo.

VMI primena apie pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams teikti duomenis VMI

VMI informaciniu pranešimu primena, kad kriptoturto paslaugų teikėjai, su turtu susietų žetonų emitentai, elektroninių pinigų žetonų emitentai, asmenys, viešai siūlantys ar prašantys įtraukti į prekybą kriptoturtą, privalo pateikti VMI informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus bei tam tikrais atvejais (pvz., apyvarta viršija 15 000 eurų ir pan.) informaciją apie sąskaitos likutį, apyvartą ir kitus aktualius duomenis. Informacija mokesčių administratoriui turi būti pateikta per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo, pateikiant duomenų rinkmeną XML.

Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja DAC8 direktyva, VMI įpareigota pakeisti Finansų rinkos dalyvio duomenų teikimo apie asmens sąskaitų likučius, metines sąskaitų įplaukas ir skolinius įsipareigojimus taisykles. Šiuo pakeitimu, aukščiau išvardinti paslaugų, susijusių su kriptoturtu, teikėjai, kurie savo veikloje apskaito klientų lėšas ir yra atidarę klientams sąskaitas ar panašius produktus, neturės teikti duomenų apie likučius, apyvartas, jeigu prižiūrimas finansų rinkos dalyvis pateiks informaciją pagal DAC8 direktyvą.

Teismų praktikos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į LVAT 2025 m. III ketvirčio suformuotą praktiką mokestiniuose ginčuose, kuriuose buvo priimti galutiniai teismo sprendimai ir pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas.

1. LVAT dar kartą priminė, kad neapmokestinamam prekių tiekimui ES viduje būtinos trys sąlygos, kurias privalo įrodyti tiekėjas: (i) teisės disponuoti preke kaip savininkui perdavimas; (ii) prekės turi būti fiziškai išgabentos iš tiekėjo valstybės narės; (iii) pirkėjas turi būti registruotas PVM mokėtoju kitoje ES narėje. LVAT konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas įsitikinti, jog sudaromi sandoriai atitinka teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja mokestinėms normoms. Konkrečiai, pareiškėjas neidentifikavo prekių užsakymus pateikusių asmenų, nepatikrino jų tapatybės ir įgaliojimų, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu pirkėjui, ir nepakankamai domėjosi verslo partneriu. LVAT pažymėjo, kad pagal CMR važtaraščius prekės buvo pristatomos ne Kroatijos įmonės adresais, o Lenkijoje esančiais sandėlių adresais, o apmokėjimus už prekes vykdė ne pirkėjas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, bet kiti subjektai. Be to, tiek nurodytas gavėjas, tiek tarpiniai gavėjai greitai po sandorių buvo išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Esant minėtoms aplinkybėms, byloje konstatuota, kad pareiškėjas prekių tiekimui neteisėtai taikė 0 proc. PVM tarifą.
2. LVAT konstatavo, kad VMI raštas, kuriuo VMI prašo užbaigti akcizais apmokestinamų prekių eksporto formalumus arba deklaruoti ir sumokėti akcizų deklaracijoje apskaičiuotus akcizus, sukelia mokesčių mokėtojui teisines pasekmes, dėl ko yra laikomas individualiu administraciniu sprendimu, kuriam taikomi Viešojo administravimo įstatyme nustatyti turinio reikalavimai. LVAT vertino, kad VMI raštas, kuriame minimos tik bendros įstatymų nuostatos, bet neaiškinama, kaip jos taikomos konkrečiam mokesčių mokėtojui, nėra pakankamai motyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos naujienos

ESTT per 2025 m. antrąjį pusmetį išnagrinėjo 16 bylų, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVM direktyva) nuostatų taikymu. Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją apie aktualiausius ESTT sprendimus, turinčius įtakos mokesčių apskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

1. ESTT konstatavo, kad prekių eksportas, kurį tiekėjas iš pradžių deklaravo kaip tiekimą ES viduje, ir kurį pirkėjas be jo žinios įvykdė už ES teritorijos ribų, neapmokestinamas, kai tokį eksportą mokesčių administratorius konstatavo remdamasis muitinės dokumentais. Byloje nustatyta, kad pagal važtaraščius prekės turėjo būti gabenamos iš Lenkijos į Lietuvą, tačiau jos buvo tiesiogiai eksportuotos į Baltarusiją. ESTT vertino, kad formalūs trūkumai ar tiekėjo nežinojimas neturi reikšmės, jei mokesčių administratorius patvirtina eksportą, t. y. tai, kad eksporto įrodymus surinko mokesčių administratorius, o ne pats mokesčių mokėtojas, neturi reikšmės sandorio kvalifikavimui ir negali užkirsti kelio pripažinti sandorį eksportu.
2. ESTT konstatavo, kad tuo atveju, kai prekių tiekimas pripažįstamas fiktyviu, akcizai nuo prekių negali būti apskaičiuoti. ESTT išaiškino, jog akcizai taikomi tik išleidimo vartoti metu, o byloje nagrinėtu atveju akcizai buvo apskaičiuoti ne dėl realaus prekių judėjimo, o dėl piktnaudžiavimo teise, t. y. fiktyvaus tiekimo, pagrįsto suklastotomis sąskaitomis. Kadangi prekės nebuvo faktiškai pateiktos į rinką, laikoma, kad jos nebuvo išleistos vartoti, todėl akcizai apskaičiuoti nepagrįstai.
3. ESTT išaiškino, kad jei paslaugų teikėjas galutiniam vartotojui (neapmokestinamajam asmeniui) sąskaitoje klaidingai nurodo PVM (šiuo atveju dėl neteisingai pritaikymo didesnio PVM tarifo), jis neprivalo sumokėti šios klaidingos PVM sumos. Kitaip tariant, pagal ESTT, bendrovė, kuri klaidingai nurodė PVM galutiniams vartotojams, neatsako už klaidingai apskaičiuotos PVM dalies už sumokėjimą, jei šie vartotojai negali atskaityti PVM.
4. ESTT byloje vertino, kaip nustatyti „atviros rinkos kainą“ pagal PVM direktyvą, kai paslaugos teikiamos tarp susijusių įmonių. Ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto valdymo grupės patronuojančios bendrovės, kuri savo dukterinėms įmonėms teikė įvairias paslaugas, tame tarpe, verslo valdymo, finansų, IT, personalo ir investicijų, ir apskaičiavo jų kainą pagal „kaštai plius“ metodą. Švedijos mokesčių administracija teigė, kad tokios paslaugos sudaro vieną nedalomą tiekimą, kurio vertė turi atitikti visas patronuojančios bendrovės patirtas išlaidas, ir padidino PVM bazę. ESTT nusprendė, kad kiekviena paslauga turi atskirą pobūdį, todėl jas galima vertinti atskirai nustatant kiekvienos paslaugos atviros rinkos kainą pagal PVM direktyvos 72 straipsnį. Kitaip tariant, paslaugų bendra kaina negali automatiškai būti laikoma vienu neskaidomu tiekimu, o mokesčių institucijos negali iš anksto klasifikuoti patronuojančios bendrovės paslaugų dukterinėms įmonėms kaip vieno nedalomo tiekimo.
5. ESTT priėmė sprendimą, jog PVM direktyvos nuostatos nedraudžia, kad pirkėjui būtų nustatyta dviguba našta, t. y., kad jis negali atskaityti PVM ir kartu turi sumokėti tiekėjo nesumokėtą PVM, jeigu jis žinojo arba turėjo žinoti apie sukčiavimą. ESTT nurodė, kad tokia priemonė yra leidžiama, jeigu ji atitinka proporcingumo principą, nes siekiama dviejų tikslų, t. y. užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti veiksmingą PVM surinkimą.