Lietuvoje veikiantys juridiniai asmenys jau beveik pustrečių metų turi pareigą rinkti ir saugoti informaciją apie savo galutinius naudos gavėjus (angl. Ultimate Beneficial Owners (UBO)), bet nesant reikalavimo ją išviešinti, reta įmonė tai darė. Šiemet padėtis pasikeitė iš esmės – pradėjo veikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS).

Kartu su juo jau reikalaujama įregistruoti naudos gavėjų duomenis, o apie šią pareigą primena Registrų centro siunčiami laiškai. Tad kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje ir kas gresia neįvykdžius pareigos?

Įgyvendino įstatymo nuostatas

Prievolė kaupti ir saugoti duomenis apie UBO Lietuvoje įsteigtiems ir veikiantiems juridiniams asmenims galiojo jau ne vienerius metus, vis tik, nesant pareigos ją išviešinti ir jokios realios atsakomybės už jos nesilaikymą, įmonės labai retai tai darė.

Vis tik UBO išviešinimui skirtas JANGIS pradėjo veikti tik šių metų pradžioje, o jo techninės galimybės, kurios iki gegužės pirmosios reikalavo atskleisti tik dalį galutinių naudos gavėjų (nuosavybės teisę į bent ketvirtadalį Lietuvoje veikiančios juridinio asmens kontroliuojančius fizinius asmenis; mažiau nei ketvirtadalį jo kontroliuojančius asmenis galutiniu naudos gavėju nurodant juridinio asmens vadovą ar kolegialaus valdymo organo narį), nuo gegužės pirmosios itin išsiplėtė.

Visą straipsnį skaitykite 15min.lt portale.