Nuo 2023 m. platformų operatoriams atsiranda naujos pareigos tinkamai rinkti ir teikti duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) apie jų platforma besinaudojančius pardavėjus.

Pokyčiai palies operatorius, kurių platformose teikiamos tokios paslaugos kaip pavėžėjimas, paskolos, nekilnojamojo turto nuoma/pardavimai, prekių ar paslaugų pardavimai bei kitos panašios paslaugos. Jiems įgyvendinti platformų operatoriai per likusius porą mėnesių turi galutinai priimti sprendimus, kokiu būdu rinks duomenis apie jų platforma besinaudojančius pardavėjus, kaip patikrins duomenis ir užtikrins jų teisingumą bei kaip pasirūpins duomenų apsauga.

Siekiant įtraukti naujas Europos Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, 2021 m. kovą buvo priimta vadinamoji DAC7 direktyva, numatanti naujas taisykles dėl informacijos apie pardavimo ir paslaugų teikimo veiklą, vykdomą per skaitmenines platformas, teikimo mokesčių administratoriams. Įgyvendinant šią Direktyvą, Lietuvoje jau yra parengtas mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas bei informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo VMI taisyklės, kurios turėtų būti priimtos artimiausiu metu.

Joms įsigaliojus platformų operatoriai turės pradėti rinkti informaciją jau nuo 2023 m. sausio 1 d., o pirmąsias ataskaitas už 2023 metus turės pateikti iki 2024 m. sausio 31 d. per VMI TIES portalą. Atkreiptinas dėmesys, jog platformų operatoriai surinktą informaciją apie pardavėjus yra įpareigoti kaupti 5 metus.

Kaip suprantama platforma?

Platforma suprantama kaip programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais naudotojais, siekdami tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti atitinkamą su šiais naudotojais susijusią veiklą. Ji taip pat apima bet kokią su atitinkama veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę.

Kokią informaciją privalės rinkti platformų operatoriai?

Platformų operatoriai privalės rinkti informaciją apie jų platforma besinaudojančius aktyvius pardavėjus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), kurie verčiasi:

  1. nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kokio kito nekilnojamojo turto ir automobilių stovėjimo vietų nuoma;
  2. asmeninėmis paslaugomis;
  3. prekių pardavimu;
  4. bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma.

Kam taikomos išimtys?

Išimtis taikoma pardavėjams, kurie per platformą pardavė prekių mažiau nei 30 kartų ir atlygis už tai neviršijo 2 000 eurų per kalendorinius metus, taip pat užsiimantiems nekilnojamojo turto nuoma, kuriems platformos operatorius sudarė sąlygas daugiau nei 2 000 kartų išnuomoti siūlomo turto grupes. Be to, operatoriai neturės rinkti informacijos apie valstybės ir savivaldybių įmones ar įmones, kurių akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba su jomis susijusias įmones.

Numatoma išimtis ir patiems platformų operatoriams – jeigu yra daugiau nei vienas duomenis teikiantis operatorius, bet kuris iš jų atleidžiamas nuo prievolės teikti informaciją, jei jis turi įrodymų pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją pateikė kitas duomenis teikiantis platformos operatorius. Be to, rinkti bei teikti informacijos neturės tie platformų operatoriai, kurių platformomis, nesiimant tolesnių veiksmų, sudaroma galimybė tik:

  1. tvarkyti su atitinkama veikla susijusius mokėjimus;
  2. atitinkamą veiklą skelbti arba ją reklamuoti;
  3. nukreipti arba persiųsti naudotojus į kitą platformą.

Kokią informaciją bus privaloma pateikti VMI?

Renkama informacija, kurią reikės atskleisti VMI apie pardavėjus, apims:

  • informaciją, leidžiančią VMI nustatyti pardavėjo tapatybę. Tai apims tokią informaciją kaip: vardas ir pavardė/pavadinimas, gimimo data/įmonės kodas, pagrindinis adresas, mokesčių mokėtojo ir PVM mokėtojo kodas (jei toks yra suteiktas), kiekvieną valstybę, kurioje pardavėjas yra rezidentas;
  • finansinės sąskaitos duomenis, jeigu platformos operatorius turės šią informaciją. Platformų operatoriams numatyta teikti turimą informaciją apie pardavėjo naudojamą finansinę sąskaitą ir/arba finansinę sąskaitą, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis už pardavėjo veiklą, jeigu šios sąskaitos turėtojo tapatybė skiriasi nuo pardavėjo;
  • pardavėjo atlygį, sumokėtą arba įskaitytą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį ir jo įvykdytų sandorių skaičių, taip pat platformos operatoriaus išskaičiuojamus arba priskaičiuojamus mokesčius arba komisinius pardavėjui.

Nekilnojamojo turto nuomos atveju reikalinga papildoma informacija:

  • nekilnojamojo turto adresas,
  • žemės registracijos numeris (jei toks yra),
  • už kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį gautas atlygis už nuomą,
  • nuomos dienų skaičius.

Kokios pasekmės numatomos už duomenų neteikimą?

Pasekmės yra numatytos abiem pusėms – tiek pardavėjams, tiek platformų operatoriams. Kaip numatoma taisyklėse, jeigu pardavėjas, gavęs platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir du kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per tam tikrą terminą nepateikia prašomos informacijos, platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą tol, kol pardavėjas pateikia prašomą informaciją.

Tuo tarpu siekiant užtikrinti naujų taisyklių veiksmingumą, platformų operatoriams numatytos pasekmės yra griežtesnės. Platformos operatoriui nevykdant pareigos teikti informaciją apie pardavėjus, VMI turės teisę priimti sprendimą, kuriuo duos interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. Šis sprendimas bus vykdomas tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui jį patvirtinus.

Be to, siekdama kontroliuoti, ar platformų operatoriai laikosi naujų pareigų, VMI turės teisę stebėti ir kontroliuoti platformų operatorių veiklą. Nustačius, jog platformų operatoriai nesilaiko reikalavimų, pagal šiuo metu įregistruotą Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą numatoma, jog juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali tekti susimokėti nuo 1 800 iki 3 800 eurų baudą, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 3 800 iki 6 000 eurų.