Daug darbuotojų metų pabaigoje skaičiuoja, kiek turi nepanaudotų atostogų. Kai kurie sąmoningai jas kaupia, tikėdamiesi ateityje išeiti ilgesniam poilsiui, tačiau teisininkai perspėja – sukauptos ir nepanaudotos atostogų dienos nėra amžinos. Nepanaudotą jų dalį darbuotojai gali prarasti dar šiemet, jei teisė į šias atostogų dienas buvo įgyta seniau nei prieš trejus metus.
Teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė primena, kad pagal galiojantį Darbo kodeksą, dirbant penkias darbo dienas per savaitę, darbuotojui kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų apmokamų atostogų. Dirbant šešias darbo dienas per savaitę – ne mažiau kaip 24 darbo dienos.
Teisė į jas yra esminė darbo ir poilsio balanso dalis. Tačiau vis dar pasitaiko situacijų, kai darbuotojai neina atostogų ne vienerius metus iš eilės. To priežastys įvairios – didelis darbo krūvis, projektų pikai, kolegų trūkumas ar paprasčiausiai noras „pataupyti“ atostogoms vėliau. Tačiau ši strategija gali atsisukti prieš patį darbuotoją.
„Nors Darbo kodeksas gan painiai įvardija laikotarpį, kada sukauptos atostogos išnyksta, taisyklė iš esmės yra aiški: atostogų dienos, kurias darbuotojas įgijo, turi būti panaudotos per trejus kalendorinius metus nuo jų įgijimo. Pasibaigus šiam terminui, darbuotojas gali netekti teisės tiek jomis pasinaudoti, tiek gauti kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas“, – aiškina A. Venckienė.
Svarbu žinoti ir tai, kad pagal Lietuvos įstatymus darbuotojai kasmetines atostogas kaupia ne kalendorinių metų, o darbo metų pagrindu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. birželio 1 d., per savo darbo metus – nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – sukauptas atostogas jis galės panaudoti tiek 2022 m., tiek ir dar trejus kalendorinius metus po jų, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d. O nuo 2026 m. sausio 1 d. toks darbuotojas netektų galimybės pasinaudoti atostogomis, kurias sukaupė pirmaisiais savo darbo metais.
Plačiau skaitykite 15min.lt.
