Lietuvoje vis daugiau įmonių ir valstybinių institucijų patiria kibernetines atakas, programišių taikiniu galima tapti nepriklausomai nuo dydžio ir veiklos pobūdžio. Juos sudomina ne tik didelės finansų ar gamybos, bet ir nedidelės paslaugų teikimo ar nebūtinai jautriais klientų duomenimis disponuojančios įmonės, tvirtinama pranešime spaudai. Tačiau vis dar per mažai kalbama apie tai, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis kibernetinę ataką patyrusi įmonė. Pateikiame 11 pagrindinių šioje situacijoje daromų klaidų ir patarimus, kaip jų išvengti.
Tai, kad padėtis blogėja, pastebima kone visame pasaulyje: ypač didelis programišių suaktyvėjimas Europoje ir tuo pačiu Lietuvoje jaučiamas prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Naujausiais privatumo, duomenų apsaugos ir informacijos saugumo politiką tiriančio „Ponemon“ instituto duomenimis, JAV net 68 proc. verslo lyderių jaučia kibernetinių rizikų augimą. Tuo tarpu, kaip atskleidžia kibernetinio saugumo srityje besispecializuojančios kompanijos „Sophos“ duomenys, net 54 proc. įmonių nemano, kad jų turimi informacinių technologijų (IT) departamentai yra pakankamai pasirengę suvaldyti galimas kibernetines atakas. Situaciją komplikuoja ir tai, kad reta įmonė yra susipažinusi su tuo, ką reikėtų daryti ištikus kibernetinei atakai. Aiškaus reagavimo plano neturėjimas ir informacijos trūkumas, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje, nulemia brangiai verslui kainuojančias klaidas.
Delfi.lt skaitykite „Sorainen“ ekspertės Irmos Kirklytės ir vyresniosios teisininkės Indrės Pelėdaitės atrinktas 11 dažniausių pasitaikančių klaidų, kurias daro įmonės susidūrusios su kibernetinėmis atakomis.
