Tęsdamos darbus kuriant tvaraus investavimo sistemą 2023 m. spalio mėnesį Europos Sąjungos Parlamentas ir Taryba patvirtino Europos žaliųjų obligacijų ir pasirenkamo atskleidimo obligacijoms, kurios platinamos kaip tvarios aplinkai arba susijusios su tvarumu, reglamentą (toliau – EŽO reglamentas), kuriuo pirmą kartą pasaulyje yra nustatytas standartas, kas gali būti vadinama Europos žaliosiomis obligacijomis. Nuo 2024 m. gruodžio 21 d. šis reglamentas taps tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą. EŽO reglamento taikymui turėtų ruoštis verslai, kurių augimui reikalingas kapitalo rinkų finansavimas, tam kad jie galėtų sukelti finansuotojų susidomėjimą ir pritraukti daugiau investuotojų pasiūlydami jiems Europos žaliąsias obligacijas.
Taksonomijos reikalavimai
Europos žaliųjų obligacijų standartas visų pirma remiasi jau anksčiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (toliau – Taksonomijos reglamentas) nustatytais kriterijais dėl to, kas Europos Sąjungoje yra laikoma aplinkai tvaria veikla, vadinamaisiais taksonomijos reikalavimais. Taksonomijos reglamentas nustato šešis tikslus, kurie yra laikomi aplinkos tikslais, tai yra: (1) klimato kaitos švelninimas, (2) prisitaikymas prie klimato kaitos, (3) tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga, (4) perėjimas prie žiedinės ekonomikos, (5) taršos prevencija ir kontrolė bei (6) biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir kūrimas. Bet kokia vykdoma ekonominė veikla yra laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu, jeigu ja yra svariai prisidedama prie bent vieno iš nurodytų šešių aplinkos tikslų, tokį prisidėjimą nustatant pagal patvirtintus techninius analizės kriterijus. Kartu, tokia veikla negali daryti reikšmingos žalos nei vienam iš šių šešių aplinkos tikslų. Vykdydama šią veiklą įmonė turi laikytis Jungtinių tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų bei kitų tarptautinių dokumentų.
Lėšų panaudojimas
Pagal EŽO reglamentą, iš Europos žaliųjų obligacijų gautos lėšos turi būti naudojamos vadovaujantis taksonomijos reikalavimais ir iš jų gali būti dengiamos tik:
- išlaidos įsigyjant pasirinktą ilgalaikį materialų ar nematerialų turtą (neapimant vertybinių popierių);
- kapitalo išlaidos skirtos išplėsti emitento veiklą, kuri atitinka taksonomijos reikalavimus, arba tobulinti tą veiklą, kuri susijusi su nurodytais aplinkos tikslais, bet dar neatitinka visų taksonomijos reikalavimų;
- ne vėliau kaip prieš trejus metus iki Europos žaliųjų obligacijų išleidimo patirtos veiklos sąnaudos, susijusios su taksonomijos reikalavimus atitinkančia veikla, įskaitant mokymo ir kitus žmogiškųjų išteklių pritaikymo poreikius, taip pat plano dėl aukščiau paminėtų kapitalo išlaidų rengimu ir pan.;
- iš šių lėšų gali būti įsigyjamos akcijos, obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai, išleisti ne vėliau kaip per 5 metus po Europos žaliųjų obligacijų išleidimo; bei
- naudojamos namų ūkių turtui ir išlaidoms.
Papildomai, EŽO reglamentas leidžia iš Europos žaliųjų obligacijų gautomis lėšomis dengti tokių obligacijų išleidimo procese patirtas išlaidas (verslo konsultantų, teisininkų, obligacijų platintojų sąskaitas). Iš Europos žaliųjų obligacijų gautos lėšos gali būti nukreipiamos ne tik pagal atskiras nurodytas kategorijas, bet taip pat gali būti perskolinamos finansuoti finansinio ir nefinansinio turto, atitinkančio šiuos reikalavimus, portfelį. Be to, nustatyta išimtis, leidžianti tam tikromis sąlygomis iki 15% gautų lėšų nukreipti išlaidoms, kurios nepilnai atitinka aukščiau aptartus kriterijus, nes nėra laikomasi nustatytų techninių analizės kriterijų.
Kaip bus užtikrinama atitiktis nustatytam standartui
Pagal EŽO reglamentą informacijos apie išleistas obligacijas išviešinimas kartu su nepriklausomų tikrintojų teikiamomis išvadomis turi apsaugoti investuotojus nuo emitentų, kurių obligacijos neatitinka Europos žaliųjų obligacijų standarto.
Emitentui leidžiančiam Europos žaliąsias obligacijas atsiranda pareiga parengti ir paskelbti prospektą, net jei kitu atveju jis papultų į kurią nors iš išimčių dėl kurių galėtų platinti savo obligacijas be prospekto. Prospekto sudarymą reguliuojantys teisės aktai kartu įtvirtina emitento atsakomybę už tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą prospekte.
Taip pat, prieš išleisdamas Europos žaliąsias obligacijas emitentas turės supildyti EŽO reglamente pateiktą formą apie EŽO reglamentu nustatytų reikalavimų laikymąsi. Šią supildytą formą turės peržiūrėti ir patvirtinti išorinis tikrintojas. Išplatinus obligacijas, kas 12 mėnesių iki pilno lėšų panaudojimo turės būti rengiama ataskaita pagrindžianti, kad lėšos yra naudojamos EŽO reglamente nustatyta tvarka. Po pilno lėšų panaudojimo parengtą ataskaitą turės patvirtinti išorinis tikrintojas. Jei visos ar dalis lėšų bus naudojamos veiklai, kuri dar neatitinka taksonomijos reikalavimų, turės būti parengtas planas nurodant, per kiek laiko šie reikalavimai bus pasiekti. Šio plano įvykdymą tikrins išorinis tikrintojas. Taip pat, bent vieną kartą per obligacijų egzistavimo laikotarpį turės būti parengta ataskaita apie tai, kokį poveikį aplinkai turėjo iš obligacijų gautų lėšų panaudojimas. Šiai ataskaitai nenumatytas privalomas išorinio tikrintojo patikrinimas, bet emitentui palikta galimybė gauti tokią išvadą.
Iššūkiai ir galimybės
Kaip matyti iš pateikto aprašymo, emitentams nebus lengva konstruoti savo obligacijas pagal Europos žaliosioms obligacijoms nustatytą standartą. Iššūkių gali kilti tiek dėl konkrečių tikslų, kurių siekiant bus leidžiamos obligacijos, tiek vykdant nustatytus informacijos atskleidimo reikalavimus. Tačiau kartu yra svarbu suvokti, kad toliau Europos žaliųjų obligacijų standartas bus inkorporuojamas į kitus europinę finansų sistemą reguliuojančius teisės aktus, dėl kurių Europos žaliųjų obligacijų paklausa ypač tarp institucinių investuotojų turėtų tik augti. Visgi, Europos žaliųjų obligacijų standarto nustatymas neribos emitentų teisės leisti obligacijas jų „žalumą“ ar emitento vykdomos veiklos tvarumą apibūdinant ir reklamuojant sinoniminiais ar kitais žodžiais.
