Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba išleido 2022 metų veiklos ataskaitą. Ataskaitoje išskirtos pagrindinės 2022 metų nusikalstamų veikų tipologijos, tendencijos ir įtartini veiklos požymiai (angl. red flags), į kuriuos finansų institucijos turėtų atkreipti dėmesį vykdant klientų monitoringą.

Pagrindinės tipologijos

  • Pinigų plovimas panaudojant pinigų mulus. Šioje tipologijoje mokėjimai atliekami iš vienų asmenų sąskaitų į kitas sąskaitas, kuo labiau sumaišant lėšas. Galiausiai lėšos pervedamos į vieną ar kelias nusikaltėlių sąskaitas. Siekiant nepasiekti ribos, nuo kurios finansų institucijos privalo informuoti FNTT, pinigų mulai atsidaro ne vieną sąskaitą, kur skaido mokėjimus į mažesnes sumas. Atkreiptinas dėmesys, kad populiarėjant virtualioms valiutoms, ši tipologija sudėtingėja, nes į pinigų judėjimą įtraukiamas ir lėšų konvertavimas į virtualias valiutas (populiariausios – teteriai (USDT), bitkoinai (BTC), eteriai (ETH). 
  • Virtualiųjų valiutų bankomatai. Virtualiųjų valiutų bankomatai taip pat panaudojami pinigų plovimo schemose. Jie patogus ir populiarūs, nes leidžia itin greitai konvertuoti centrinių bankų valiutą į virtualias valiutas, apeinant finansų sistemos pinigų plovimo prevencijos barjerus.
  • Internetiniai kazino. Neteisėtu būdų įgytos lėšos panaudojamos žetonams nusipirkti, toliau žetonais lošiama (dalis žetonų gali būti pralošiami, siekiant išvengti įtarimų), galiausiai žetonai iškeičiami į virtualią valiutą, pervedami į asmenines pinigines ar virtualiųjų valiutų keityklas, kur iškeičiami į centrinių bankų leidžiamą valiutą. Itin populiarios svetainės, kuriuose nėra reikalavimo identifikuoti klientus (nerenkama Pažink savo klientą informacija), naudoja kintančius IP adresus bei svetaines, svetainės, kurios neskelbia duomenų apie savo steigėjus, neturi keitimo limitų.   
  • Nepakeičiamieji žetonai (NFT). Tai duomenų vienetai saugomi blogų grandinėje, kurie traktuojami kaip meno kūriniai. FNTT nustatė atvejų, kai gaunami dideli mokėjimai už internetinio žaidimo nepakeičiamąjį žetoną. Tokių mokėjimų ekonominio pagrindo pagrindimą sudėtinga vertinti, nes sunku įvertinti ar pagrįstai sumokėta tokia suma už parduoda nepakeičiamąjį žetoną.
  • Išankstinio apmokėjimo kortelės, dovanų kuponai. Dovanų kortelių pirkimas atsiskaitant virtualia valiuta. Išankstinio apmokėjimo virtualaus turto kortelės yra patogios tuo, kad jų turėtojas, atsiskaitydamas už prekes ir paslaugas, nebeturi ieškoti pardavėjo, kuris priimtų mokėjimus virtualiąją valiuta – užtenka į kortelės sąskaitą perkelti lėšas. FNTT nustatė atvejus, kai buvo bandoma įsigyti dovanų korteles ar pervesti dalį turto į išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kai pirminė lėšų kilmė buvo tamsiojo interneto (angl. darknet) prekyvietės, prekiaujančios įvairiais iš civilinės apyvartos išimtais objektais bei paslaugomis.
  • Fiktyvių įmonių operacijos. Tokios įmonės dažniausiai būna naujai įsteigtos arba jų akcininkai bei vadovai neseniai pasikeitę. Dažniausiai tokiose įmonėse nėra darbuotojų arba oficialiai įdarbinami vos keli asmenys – neretai vienintelis darbuotojas yra įmonės vadovas de jure. Fiktyvi įmonė neteikia veiklos deklaracijų, nemoka mokesčių, bei neturi realios veiklos buveinės – oficialiai įmonės buveinės adresas yra pašto dėžutės adresas, kur gaunama korespondencija. Šioje tipologijoje gauti pinigai į įmonės sąskaitą nedelsiant išgryninami arba pervedami analogiškoms įmonėms.

Įtartinos veiklos požymiai, į kuriuos finansų institucijos turi atkreipti dėmesį vykdant klientų monitoringą:

  1. Klientas vengia pateikti informaciją tapatybei nustatyti;
  2. Pateikiami suklastoti asmens dokumentai, nurodoma neegzistuojanti gyvenamoji vieta / netikras adresas, vienkartinis elektroninio pašto adresas;
  3. VPN/TOR/PROXY serverių naudojimas, teigiant, kad buvimo vieta keičiasi dėl verslo kelionių;
  4. Pateikiamos skubiai sukurptos pirkimo-pardavimo, paskolos sutartys, kiti suklastoti dokumentai;
  5. Atliekami statymai didelėmis sumomis lošimo platformose, negebant plačiau paaiškinti veiklos pobūdžio;
  6. Įnešimai į sąskaita (-as) didelėmis sumomis grynaisiais pinigais;
  7. Pinigų tranzitas;
  8. Neįprastas siuntėjas, atsiskaitymai už neįprastas juridiniam ar fiziniam asmeniui prekes ir paslaugas;
  9. Neįprastos paskolos (pvz., nuostolingai veikianti įmonė skolina lėšas);
  10. Asmeninių ir įmonės lėšų sumaišymas;
  11. Finansinės atskaitomybės dokumentų, mokesčių deklaracijų duomenų klastojimas, netikslių duomenų pateikimas arba nepateikimas, kai privalu deklaruoti turtą;
  12. Mokėjimai iš lengvatinio apmokestinimo zonose įsikūrusių įmonių;
  13. Mokėjimai už padidintos rizikos prekes: metalo rūdą, naftos produktus;
  14. Keliolika asmenų siunčia lėšas vienam gavėjui be jokio ekonominio pagrindo;
  15. Mokėjimai apvaliomis sumomis iš įvairių asmenų;
  16. Sąskaitos / paskyros atidarymas kito asmens vardu bei instruktavimas tapatybės nustatymo metu;
  17. Vieno asmens vadovavimas daugybei tarpusavyje nesusijusių įmonių;
  18. Įmonė neturi darbuotojų, buveinė – pašto dėžutės adresas.

Turite klausimų? Susisiekime

„Sorainen“ komanda pasirengusi jums padėti visais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos klausimais. Susiekite su sertifikuotu ACAMS pinigų plovimo prevencijos specialistu, ekspertu Eimantu Vytuviu.