Bendrąją pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą nustatantis Europinio lygio reguliavimas galioja jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojo ir su juo susiję lokalūs teisės aktai – Pakeitimo vertybiniais popieriais (sekiuritizacijos) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei susiję įstatymų pakeitimai. Naujas reguliavimas įneša daugiau aiškumo ne tik kredito įmonėms, bet ir ne bankinio sektoriaus žaidėjams, kurie siekia pritraukti investicijas ir finansuoti savo projektus ne tik bankinio sektoriaus įmonėms bet ir verslui. Svarbu, kad sėkmingų bankų įgyvendintų tokių projektų pavyzdžių Lietuvoje jau yra.

Padės plėsti veiklą

Liepos 22 d. įsigaliojusio reguliavimo dalimi, be kita ko, tapo ir su juo susiję teisės aktai – nuo 2016 m. vasario galiojančios Vartojimo kredito įstatymo ir dar 2017-ųjų liepą priimto Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (SNTSKĮ) normos, kurios draudė reikalavimo teisių perleidimą pagal galiojančias kredito sutartis į atitinkamą viešąjį kreditų davėjų sąrašą neįrašytam asmeniui. Minėtų normų ir Reglamento santykis viešojoje erdvėje kėlė nemažai diskusijų.

Kitaip sakant, priėmus Pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymą bei pakeitus su juo susijusių teisės aktų reglamentavimą, itin nudžiugti turėjo ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjai. Mat iki šiol galiojęs draudimas jiems nebetaikomas, kai teises ir pareigas pagal galiojančias kredito sutartis perima specialiosios paskirties bendrovė ar bet koks nebūtinai tik Lietuvoje įsteigtas pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas. Toks reikalavimo teisių ir pareigų pardavimas specialiosios paskirties bendrovei finansuotojams suteiks galimybę pritraukti lėšas iš alternatyvių finansavimo šaltinių, tokių kaip įvairios sekiuritizacijos schemos. Pastarosios – Europoje ir ypač JAV gana įprasta praktika, kai bendrovė atskiria bent vieną savo finansinio turto rūšių, perleidžia ją specialios paskirties bendrovei, o ši išleidžia turtu užtikrintus ir investuotojams siūlomus vertybinius popierius.

„Šie pokyčiai ne tik kredito įstaigoms, bet ir skolintojais esantiems ne bankinio sektoriaus rinkos žaidėjams, suteiks galimybę refinansuoti išduotas paskolas, išlaisvinti įmonės kapitalą ir gautomis lėšomis didinti verslo finansavimo galimybes. Toks poreikis ypač pastebimas nebankinio finansavimo paskolų rinkoje – atlaisvinus dalį kapitalo užsitikrinamos finansavimo galimybės, galima gauti lėšų naujoms investicijoms ir veiklai plėsti“, – pokyčių naudą akcentuoja „Sorainen“ Finansų ir draudimo komandos ekspertė Lina Ragainytė-Mezenė.

Visą straipsnį skaitykite infolex.lt portale.