Nuo 2026 m. verslui ir investuotojams atsiveria daugiau lankstumo kapitalo rinkose: paprastesnės emisijos, mažesnė administracinė našta ir aiškesnė atskleidimo tvarka. Pateikiame pagrindinius pokyčius, galinčius palengvinti jūsų finansavimo sprendimus.

Leidžiamos didesnės obligacijų emisijos be prospekto

Nuo 2026 m. birželio 5 d. įsigalioja Prospekto reglamento pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad viešoms obligacijų emisijoms, kuriomis per 12 mėnesių laikotarpį pritraukiama mažesnė nei 12 mln. eurų suma yra netaikoma prievolė parengti ir paskelbti prospektą. Prospekto reglamentas leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo šios nuostatos, nustatant mažesnę ribą. Tačiau kaip matyti pagal Seimui jau pateiktus Vertybinių popierių įstatymo pakeitimus, Lietuvos įstatymų leidėjai neplanuoja mažinti šios ribos.

Ką tai reiškia verslui:

  • Iki 12 mln. eurų dydžio obligacijų emisijos gali būti išleidžiamos paprasčiau – nereikės rengti prospekto, tvirtinti jo Lietuvos banke, pakaks tik aprašyti emisiją informaciniame dokumente.
  • Be prospekto išleistos emisijos nepavyks platinti kitose valstybėse narėse, tačiau informacinio dokumento pakaks platinimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
  • Informacinis dokumentas taip pat bus pakankamas obligacijų listingavimui alternatyviojoje „Nasdaq First North“ biržoje. Listinguotos obligacijos yra ypač patrauklios investuotojams, siekiantiems pasinaudoti investicinės sąskaitos lengvatomis.

Trumpesnis prospektas paskesnėms emisijoms

Nuo 2026 m. kovo 5 d. įsigalioja Prospekto reglamento pakeitimai, kuriais sudaroma galimybė rengti trumpesnį, paprastesnį prospektą tiems emitentams, kurių vertybiniai popieriai buvo nepertraukiamai įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus bent 18 mėnesių iki naujųjų vertybinių popierių viešo siūlymo arba įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, taip pat tokių vertybinių popierių siūlytojams.

Iki šių nuostatų įsigaliojimo bus parengti ES teisės aktai, nustatant tokio prospekto sutrumpintą turinį bei standartizuotą formatą ir seką.

Tai reiškia, kad, jei jūsų įmonės akcijos arba obligacijos:

  • jau yra įtrauktos į prekybą „Nasdaq Baltijos“ Oficialiajame sąraše, Papildomajame sąraše ar Bendrovių obligacijų sąraše (nepainioti su „Nasdaq Baltic First North“ sąrašais);
  • tame sąraše jos nepertraukiamai yra ilgiau nei 18 mėnesių; ir
  • įmonė nusprendžia išleisti naują obligacijų emisiją didesnei nei 12 mln. eurų sumai,

tokiai emisijai bus galima rengti trumpesnį, paprastesnį prospektą. Ši galimybė turėtų užtikrinti emitentui mažesnes dokumento parengimo išlaidas bei trumpesnius jo peržiūros ir tvirtinimo Lietuvos banke terminus.

Emitentai atleidžiami nuo pareigos viešai atskleisti informaciją apie atskirus ilgiau trunkančių sandorių etapus

Piktnaudžiavimo rinka reglamentas įpareigoja įmones, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba alternatyviojoje „Nasdaq First North“ rinkoje nedelsiant informuoti visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją susijusią su tuo emitentu. 2026 m. birželio 5 d. įsigalios šio reglamento pakeitimai, kuriais šis reikalavimas nebebus taikomas informacijai, susijusiai su tarpiniais užsitęsusio proceso etapais. Tol, kol įmonė galės užtikrinti, kad informacija apie vykstantį procesą išlieka konfidenciali, pakaks viešai pranešti tik apie galutinį rezultatą. Nebebus taikoma pareiga viešai pranešus apie rezultatą dar pasiaiškinti Lietuvos bankui kodėl nebuvo pranešama apie atskirus etapus.

Šias nuostatas įgyvendinsiančių Europos Sąjungos teisės aktų projektuose yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas tokių procesų, kurie paprastai trunka tam tikrą laiko tarpą, bei nurodoma, kuris momentas yra laikomas galutiniu tame procese, t. y., kada apie jį yra privaloma paskelbti viešai.

Pavyzdžiui, apie sutarties sudarymą reikia paskelbti nedelsiant tik po to, kai sutartis pasirašoma ar atliekami ekvivalentiški veiksmai. Nei ketinimų protokolo sudarymas, nei derybų vykdymas tokių pareigų nesukelia. Apie turto, įskaitant dukterines įmones, įgijimą ar perleidimą privaloma skelbti tik po to, kai yra pasirašoma turto perleidimo sutartis ar atliekami ekvivalentiški veiksmai. Momentas, nuo kurio atsiranda pareiga atskleisti informaciją, taip pat nurodytas atvejams, kai yra didinamas įstatinis kapitalas, skiriami dividendai, rengiamos finansinės ataskaitos, skiriamas naujas vadovas bei kitiems, su kuriais dažniausiai susiduria įmonės vykdydamos savo veiklą.

Didinama riba nuo kurios emitentų vadovai turi pranešti apie savo sudaromus sandorius

Piktnaudžiavimo rinka reglamentas nustato emitento vadovaujamas pareigas einantiems asmenims bei su jais glaudžiai susijusiems asmenims pareigą pranešti apie savo sudaromus sandorius, susijusius su to emitento akcijomis, obligacijomis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jais siejamomis finansinėmis priemonėmis. Pareiga taikoma įmonių, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje arba alternatyviojoje „Nasdaq First North“ rinkoje, vadovams. Pranešti nereikia, kol sandorių vertė nesiekia 5 000 eurų per metus. Viršijus šią ribą vadovai privalo informuoti pačią įmonę bei Lietuvos banką apie tokius sandorius.

Nuo 2026 m. birželio 5 d. ši riba bus didinama. Piktnaudžiavimo rinka reglamento pakeitimai šią metinę sandorių ribą pakėlė iki 20 000 eurų, tačiau kartu numatė, kad Lietuvos bankas gali savo pasirinkimu ją sumažinti iki 10 000 eurų arba padidinti iki 50 000 eurų, atitinkamai tokį sprendimą motyvuodamas. Šiai dienai Lietuvos bankas tokio sprendimo nėra priėmęs.

Šis pakeitimas atlaisvins emitentų, kurių akcijos ar obligacijos yra listinguotos, vadovus nuo pareigos teikti pranešimus apie smulkesnius sandorius. Pranešimai bus reikalingi tik viršijus padidintą metinę ribą.

Investicinės sąskaitos režimas

Investicinės sąskaitos režimas buvo nustatytas dar 2024 metais, tačiau 2026 metai bus pirmi metai, kuomet bus deklaruojamos į investicinę sąskaitą gautos pajamos bei nuo jų mokamas pajamų mokestis. Svarbu prisiminti, kad per investicinę sąskaitą gautoms pajamoms gali būti priskirtos tik pajamos, gautos iš:

  1. vertybinių popierių, kuriais prekiaujama prekybos vietose, įskaitant Nasdaq Baltic reguliuojamą rinką bei alternatyviąją „Nasdaq First North“ rinką;
  2. pinigų rinkos priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietose;
  3. kolektyvinio investavimo subjektų vertybinių popierių;
  4. išvestinių finansinių priemonių, susietų su šios dalies 1–3 punktuose nurodytais finansiniais produktais;
  5. sutelktinio finansavimo;
  6. tarpusavio skolinimo; bei
  7. Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštų.

Pagal dabartinį Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą, aplinkybė, ar pirmame punkte minimi vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą „Nasdaq Baltic“ reguliuojamoje rinkoje, alternatyviojoje „Nasdaq First North“ rinkoje ar kitoje prekybos vietoje, yra vertinama tų vertybinių popierių įsigijimo metu. Tai reiškia, kad pajamų mokesčio lengvata bus taikoma antrinėje prekyboje įsigytų akcijų ar obligacijų atžvilgiu. Taip pat gyventojo įgyti finansiniai produktai, kurie buvo listinguojami įsigijimo metu, tačiau tapo nelistinguojamais vėlesniu mokestiniu laikotarpiu, bus laikomi per investicinę sąskaitą tinkamais investuoti finansiniais produktais.