Lapkričio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, buvo įtvirtinta darbdavių pareiga užkirsti kelią psichologinio smurto, mobingo ir priekabiavimo apraiškoms bei apsaugoti aukas. Siekiant apginti nukentėjusių darbuotojų interesus bei nepažeisti įmonės ir galimai neteisingai apkaltintų kolegų teisių, sprendžiant tokias situacijas yra ypač svarbu užtikrinti, kad būtų atliktas kokybiškas vidinis įmonės tyrimas.
Viena pagrindinių ir pirmųjų kokybiško vidinio tyrimo sąlygų yra nešališkas tyrimui reikšmingos informacijos surinkimas bei konfidencialumo užtikrinimas. Visi su tyrimu susiję asmenys – tyrėjai, skundą pateikę darbuotojai, apkaltinti asmenys ir liudininkai – turėtų būti teisiškai įpareigojami neatskleisti tyrimui aktualios informacijos už tyrimo ribų.
Pavyzdžiui, liudininkai turėtų būti perspėjami tyrimo klausimais nebendrauti tarpusavyje, su kaltinamu asmeniu ar skundą pateikusiu darbuotoju. Kaip ir kitų darbo pareigų pažeidimo tyrimo atveju, Valstybinė darbo inspekcija numato galimybę kaltinamą darbuotoją, kol vyksta tyrimas (tačiau ne ilgiau nei 30 dienų), nušalinti nuo pareigų mokant jam priklausantį atlyginimą. Tai gali padėti išvengti galimos įtakos liudininkams ar skundą pateikusiam darbuotojui darymo. Toks darbuotojo nušalinimas nuo pareigų nėra laikomas jo kaltės pripažinimu. Dėl tokios priemonės taikymo sprendžia pati įmonė. Alternatyviai, jei yra galimybė, įmonė gali pasirinkti švelnesnes priemones, pavyzdžiui – organizuoti darbą taip, kad kaltinamas darbuotojas nedirbtų su darbuotojais, kurie dalyvauja tyrime.
Visą ekspertės Jurgitos Karvelės komentarą skaitykite lrt.lt.