Mokesčių teisės aktų naujienos

Primename, kad Seimas priėmė mokesčių įstatymų pakeitimų paketą. Su reikšmingais pakeitimais galite detaliau susipažinti čia.

Toliau trumpai pateikiame svarbiausius pokyčius, įsigaliosiančius nuo 2026 m. sausio 1 d.

Pelno mokestis

a) Pelno mokesčio tarifas pakeltas vienu procentiniu punktu (vietoje 16 proc. – 17 proc., vietoje 6 proc. – 7 proc.).

b) Pakoreguota lengvata smulkiajam verslui. Pirmus dvejus metus bus taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, jeigu vieneto mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Taip pat lengvatos taikymui panaikintas reikalavimas neviršyti 10 darbuotojų skaičiaus.

c) Įvesta momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo lengvata tam tikroms ilgalaikio turto grupėms.

d) Numatytas mokestinių nuostolių, perimamų reorganizavimo metu ar iš kitų grupės įmonių, atskaitymo ribojimas iki 70 proc.

e) Nuostoliai tarp grupės įmonės galės būti perkeliami tik perspektyviai, t. y. tik tuo atveju, kai grupės įmonės priklauso įmonių grupei be pertraukų bent dvejus metus iki to mokestinio laikotarpio pabaigos, už kurį nuostoliai yra perduodami.

f) Pratęstas stambaus projekto lengvatos taikymo terminas. Stambaus projekto lengvata galės pasinaudoti juridiniai asmenys, kurie įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią iki 2035 m. gruodžio 31 d. sudarytą stambaus projekto investicijų sutartį.

Taip pat nustatyta, kad 20 mokestinių laikotarpių lengvatos taikymo terminas bus pradedamas skaičiuoti ne nuo stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo, o nuo dienos, kai pradedamos tenkinti lengvatos taikymo sąlygas. Taip pat numatyta, kad į šiuos 20 mokestinių laikotarpių, kuriais taikoma pelno mokesčio lengvata, yra įskaičiuojami visi mokestiniai laikotarpiai nuo teisės į lengvatą įgijimo, nepriklausomai nuo to, ar per tam tikrus mokestinius laikotarpius lengvata faktiškai bus taikyta (pavyzdžiui, jei tam tikrą mokestinį laikotarpį lengvatos taikymo sąlygos nėra tenkinamos ir asmuo neturi teisės pasinaudoti lengvata, šis mokestinis laikotarpis vis tiek bus įtraukiamas į bendrą 20 metų terminą).

Gyventojų pajamų mokestis

a) Nustatytas didesnis progresyvumas. Metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU), apmokestinama taikant 20 proc. tarifą, metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU, bet neviršijanti 60 VDU, apmokestinama taikant 25 proc. tarifą, o metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, apmokestinama 32 proc. tarifu.

b) Vertinant gyventojo pajamas progresyvaus gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifo taikymo tikslais, sumuojamos visos metinės pajamos (pvz. darbo užmokesčio, individualios veiklos, nuomos, turto pardavimo), išskyrus 1) dividendus; 2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas; 3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jeigu akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos; 4) gyvybės draudimo išmokos dalį, lygią sumokėtoms įmokoms; 5) iš pensijų fondo gautą pensijų išmokos dalį, lygią sumokėtoms įmokoms; 6) per investicinę sąskaitą gautas pajamas; 7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens arba kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas. Pastarosioms pajamoms taikomas fiksuotas 15 proc. tarifas.

c) Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) dalis, neviršijanti 12 VDU, apmokestinama taikant 15 proc. tarifą.

d) Asmenims, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, taikomi du tarifai – 15 proc. tarifas pajamoms, neviršijančioms 60 VDU, ir 20 proc. tarifas pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU.

e) Individualios veiklos pajamos, išskyrus fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčio tarifu, taikant kreditą. Keičiasi kredito apskaičiavimo formulė.

f) Sušvelnintos GPM lengvatos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimui – neapmokestinamosioms pajamoms priskirti užtenka, kad turtas iki jo pardavimo būtų išlaikytas 5 metus (anksčiau reikėjo išlaikyti 10 metų).

Nekilnojamojo turto mokestis

a) Įstatyme apibrėžiama nauja sąvoka – pagrindinis gyvenamasis būstas, kuris apims gyvenamosios paskirties ir negyvenamosios paskirties (kurortuose) pastatus, kuriuose asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Šio būsto neapmokestinamą dydį nustato savivaldybės, tačiau jis negalės būti mažesnis negu 450 000 eurų. Tarifus pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatys taip pat savivaldybės, jų dydis gali svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto vertės.

b) Kitas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas, jei jo vertė viršija 50 000 eurų ribą. Konkretūs tarifai svyruoja nuo 0,2 – 1 proc., priklausomai nuo turto vertės.

Pridėtinės vertės mokestis

a) Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifas padidintas iki 12 proc.

b) Spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei  spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams tarifas sumažintas nuo 9 proc. iki 5 proc.

c) Šildymui ir malkoms panaikintas lengvatinis tarifas ir taikomas standartinis 21 proc. tarifas.

d) PVM tikslais pastato (statinio) esminiu pagerinimu bus laikomas statinio kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme.

e) 0 proc. PVM tarifas bus taikomas humanitarinei pagalbai skirtoms prekėms, jei jos tiekiamos valstybės ar savivaldybių institucijoms, įmonėms, gavusioms pritarimą dėl pagalbos tikslingumo, ar kitiems subjektams, sudariusiems atitinkamus susitarimus. Taip pat jei šios prekės išgabenamos už ES ribų kaip humanitarinė pagalba.

f) PVM lengvata socialinėms paslaugoms bus taikoma ne tik pelno nesiekiantiems, bet ir pelno siekiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, jei jie atitinka Socialinių paslaugų įstatymo keliamus reikalavimus.

Akcizai

Įvestas „cukraus mokestis”. Akcizais bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų ar saldiklių.

Saugumo įnašas

Įvedamas naujas mokestis – Saugumo įnašas, kurį mokės draudikai. Saugumo įnašas yra 10 proc., skaičiuojamų nuo ne gyvybės draudimo įmokų sumos, jei draudimo rizika tenka Lietuvai. Nuo įnašo atleidžiamos tam tikros sutartys, pvz., TPVCA, kai draudėjas – fiziniai asmenys ir tokia transporto priemonė nenaudojama ūkinėje veikloje, bei pasėlių ir (ar) augalų bei gyvūnų draudimo sutartys.

Mokesčių administravimas

Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) pakeitimo įstatymą. Toliau trumpai pateikiame esminius pasikeitimus, įsigaliosiančius nuo 2026 m. sausio 1 d.

  1. Nuo šiol mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių (angl. Transfer pricing) suderinimo, galės ne tik pritarti ar nepritarti mokesčių mokėtojo prašymui, bet ir pakeisti prašyme nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles. Tiesa, tokiam pakeitimui būtinas mokesčių mokėtojo pritarimas. Negavus pritarimo, bus priimamas sprendimas nepritarti.

Taip pat nuo šiol mokesčių administratorius sprendimą dėl prašymo suderinti būsimojo sandorio kainodaros taisykles turės priimti per 90 dienų, vietoj anksčiau taikyto 60 dienų termino. Minėtais pakeitimais nustatoma galimybė taikyti dvišalių kontroliuojamųjų sandorių kainodaros taisykles (angl. Advance pricing arrangement, toliau – APA) retrospektyviai, kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą dėl APA ir ankstesnių mokestinių metų faktai bei aplinkybės yra tapačios kaip ir būsimojo sandorio. Taip pat nustatoma prievolė mokesčių mokėtojui per visą mokesčių administratoriaus sprendimo galiojimo laikotarpį teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytas metines ataskaitas, kuriose būtų pateikta informacija apie sprendimo sąlygų laikymąsi bei nurodytos aplinkybės, patvirtinančios kritinių prielaidų pagrįstumą.

  1. MAĮ 38 straipsnio pakeitimu nustatoma, jog turės būti skelbiami papildomi duomenys apie ūkininkus bei kitus PVM mokėtojus, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti PVM lengvatų sandėlį, taip pat apie mokesčių mokėtojus, kurie taiko smulkiojo verslo schemą. Papildomai patikslinta, jog šie duomenys bus skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.
  2. MAĮ 39 straipsnis papildytas nauja dalimi, kurioje numatyta, jog informacijos, gautos pagal Direktyvą 2011/16/ES, mainų procedūra taikoma ir tinkamam muitų administravimui bei kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.
  3. MAĮ 61(2) str. 3 dalies pakeitimu nustatoma, kad tarpininkai, turintys pareigą saugoti profesinę paslaptį, neprivalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos (toliau – VMI) informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau privalo informuoti klientą, kad šią pareigą perima jis pats.
  4. MAĮ papildytas 61(5) straipsniu, kuriame nustatoma pareiga kriptoturto paslaugų teikėjams ir operatoriams registruotis VMI bei kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus VMI jos nustatyta tvarka ir terminais, teikti informaciją, susijusią su jo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama VMI. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) papildomas nauju 188(6) straipsniu, kuriame nustatyta sankcija viršija 1 500 eurų už netinkamą šios pareigos vykdymą. Be to, MAĮ 40(1) straipsnio, numatančio minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, 1 dalies 4 punktas papildomas nauju 188(6) straipsniu, t. y. kriptoturto paslaugų teikėjas ir operatorius, už netinkamos pareigos vykdymą nubaustas pagal ANK 188(6) straipsnį, bus įtrauktas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
  5. MAĮ 71 straipsnio pakeitimu nurodyta, kad susitarimas dėl mokesčio dydžio gali būti pasirašomas pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytą tvarką, o inicijavus tokį susitarimą stabdomas pastabų dėl patikrinimo akto ar mokestinio ginčo nagrinėjimas, kuris nutraukiamas pasirašius susitarimą arba tęsiamas, jei susitarimas nepasirašomas (anksčiau MAĮ tiesiogiai nenumatė tokio sustabdymo pagrindo, nors jis buvo taikomas praktikoje).

Toliau nurodyti pakeitimai numato palankesnes (švelnesnes) įstatymo taikymo sąlygas mokesčių mokėtojams, todėl laikomi įsigaliojusiais nuo jų priėmimo dienos ir yra taikomi nuo liepos 1 d.

  1. MAĮ 100 str. 1 dalies pakeitimu nustatyta, jog nuo šiol mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių ar jų dalies, nepriklausomai nuo to, ar delspinigiai, ar bauda yra sumokėti (iki šiol mokesčių mokėtojas galėjo būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies.
  2. MAĮ 140 str. 1 dalies pakeitimu nustatyta, kad nuo šiol lengvinančioji aplinkybė, į kurią mokesčių administratorius turi atsižvelgti skirdamas baudą, yra atvejis, kai mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nepriklausomai nuo to, ar mokesčių mokėtojas sutiko su jo padarytu pažeidimu.
  3. MAĮ 159 str. (Apskundimas teismui) papildytas 6 dalimi, kurioje nustatyta teisė teismams, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skirti mažesnę negu įstatyme nustatyta baudą.

Detaliau su šiais pakeitimais galite susipažinti čia.

Kitos teisės aktų naujienos

a) Priimti PVM įstatymo nuostatas, susijusias su smulkiojo verslo schema, įgyvendinantys teisės aktai.

Atsižvelgiant į nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius PVM įstatymo pakeitimus, susijusius su smulkiojo verslo schema, centrinis mokesčių administratorius priėmė pakeitimus įgyvendinančius teisės aktus. Esminiai priimti teisės aktai yra šie:

  1. Įsakymas Nr. VA-45, kuriuo patvirtinta smulkiojo verslo schemą Lietuvoje taikančių mokesčių mokėtojų registravimosi PVM registre tvarka.
  2. Įsakymas Nr. VA-43 dėl smulkaus verslo schemos Lietuvoje PVM mokėtojų pildomos PVM deklaracijos, kuriame numatyta, jog šie turi pildyti bei pateikti PVM deklaraciją PVM101 bei tokios deklaracijos pildymo tvarka.
  3. Įsakymas Nr. VA-40, kuriuo nustatyta FR0564 pildymo tvarka.
  4. Įsakymas Nr. VA-38, kuriuo patvirtinta, kad PVM mokėtojai, taikantys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, išrašytų ir / ar gautų PVM sąskaitų faktūrų duomenų i.SAF teikti neturi.

Detaliau su priimtais teisės aktais galite susipažinti čia.

b) Priimti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių pakeitimai.

Primename, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas, kuriuo nustatyta atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais sumų apvalinimo tvarka. Remiantis teisės aktų pakeitimais, centrinis mokesčiu administratorius priėmė įsakymą „Dėl prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių pakeitimo“ (toliau – Taisyklės).

Esminiai Taisyklių pakeitimai:

  1. Nustatoma iki pakeitimo įsigaliojimo įsigytų kvito formų naudojimo tvarka.
  2. Kvito forma papildyta naujomis eilutėmis – „Bendra mokėtina suma (Eur, ct)“, „Apvalinimo suma (ct)“, „Bendra sumokėta suma, pritaikius apvalinimą (Eur, ct)“.
  3. Taisyklės papildytos atsiskaitymų už prekes (paslaugas) grynaisiais pinigais sumų apvalinimo nuostatomis.

Detaliau su taisyklėmis galite susipažinti čia.

c) Priimti Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (EKA) taisyklių pakeitimai.

Atsižvelgiant į komplikuotą i.EKA projekto įgyvendinimo paskutinį etapą, po kurio visa šalies verslo finansinė apskaita taps visiškai skaitmenizuota, VMI priėmė taisyklių „Dėl Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašo bei Kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių įtraukimo į šį sąrašą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimus.

Esminiai atlikti pakeitimai yra šie:

  1. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pratęstas terminas, iki kurio kasos aparatų modeliai į Sąrašą įtraukiami nebaigus ekspertizės.
  2. Kasos aparato modelis gali būti įtrauktas į leidžiamų naudoti sąrašą dar nebaigus ekspertizės, jei ekspertinė įmonė ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikia nebaigtos ekspertizės pažymą.

Detaliau su šiais pakeitimais galite susipažinti čia.

Be kita ko, pakeistos įmonių, aptarnaujančių kasos aparatus, sertifikavimo taisyklės. Nuo šiol įmonės vadovo įsakymu, patvirtinus, kad darbuotojas yra apmokytas konkretaus kasos aparato modelio gamintojo ar jo atstovo, darbuotojui gali būti suteikta teisė atlikti to modelio techninę priežiūrą ir remontą. Darbuotojo priskyrimas bus registruojamas i.EKA sistemoje.

Taip pat VMI informavo, kad smulkiajam verslui, kuris nuo gegužės 1 d. turėjo pradėti teikti duomenis į i.EKA posistemį, bet to laiku nepadarė/ nepadarys dėl objektyvių priežasčių, atsakomybė nebus taikoma iki metų pabaigos.

VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos

a) Parengtas PVM įstatymo komentaras apie OSS.

Komentare aptariama speciali PVM schema – vieno langelio sistema (angl. One Stop Shop, toliau – OSS), taikoma vidaus nuotolinei prekybai ES, leidžianti verslams, prekes siunčiantiems į kitas ES šalis, PVM deklaruoti ir mokėti tik vienoje valstybėje narėje. Schema taikoma tik tais atvejais, kai prekės tiekiamos galutiniams vartotojams arba pirkėjams, neturintiems teisės į PVM atskaitą.

b) VMI paskelbė PVM įstatymo 31 straipsnio apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimus ir papildymus dėl nekilnojamojo daikto pagal prigimtį nuomos.

PVM įstatymo 31 straipsnio komentaras papildytas statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ nuostatomis, kurios numato, kas yra laikoma gyvenamieji pastatai ir gyvenamosios patalpos.

Taip pat VMI paaiškino, kad  jei ilgalaikė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nutraukiama anksčiau nei po 2 mėnesių, ji laikoma trumpalaike ir apmokestinama PVM. Tuo tarpu pratęsus trumpalaikę sutartį ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui, ji laikoma ilgalaike ir neapmokestinama.

Be kita ko, komentaras papildytas ir ESTT praktika, aiškinančia, jog nekilnojamojo turto nuoma PVM tikslais laikoma pasyvia ekonomine veikla, kai nuomininkui suteikiama teisė naudotis turtu kaip savininkui už atlygį. Pasyvusis pobūdis vertinamas pagal sandorio esmę, o ne pagal tai, kaip turtą naudoja nuomininkas. Tokia veikla paprastai neapmokestinama PVM. Tačiau jei nuoma apima papildomas paslaugas (pvz., valdymą, priežiūrą, įrangos perdavimą), ji gali būti laikoma aktyvia komercine veikla, dėl kurios turto nuoma nėra dominuojantis paslaugų teikimas ir PVM tikslais yra laikoma, kad yra sudaromas kitoks nei nekilnojamojo turto nuomos sandoris.

c) VMI parengė PVM įstatymo komentarą dėl nelaimių aukoms skirtų prekių ir paslaugų teikimo apmokestinimo taikant 0 proc. PVM tarifą.

Šios lengvatos taikymo apimtis ir sąlygos yra siejamos su Europos Komisijos sprendimais dėl nelaimių aukoms skirtų prekių neapmokestinimo importo PVM, kurie nustatė, kad galima laikinai netaikyti PVM iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, maisto tiekimo įrangai, elektros generatoriams ir kitiems būtiniems daiktas ar gyvybes gelbstinčiai įrangai, skirtiems nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams.

Šios prekės turi būti tiekiamos paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, o prekių tiekėjai, norėdami taikyti 0 proc. PVM tarifą,  kai neatlygintinai pagalbai nelaimių aukoms skirtos prekės tiekiamos ne pelno siekiančioms organizacijoms, valstybinėms organizacijoms, turėtų būti pateikiamas paramos gavėjo statusą įrodantis dokumentas. Tai pat turėtų būti įsitikinama ir koks yra prekių panaudojimo tikslas, kuris turėtų būti deklaruojamas pateikiant organizacijos rašytinį patvirtinimą, kad prekės bus naudojamos tik nemokamai išdalinti ar nemokamai naudotis nelaimių aukoms.

d) Papildytas Akcizų įstatymo apibendrintas komentaras dėl naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomų akcizų tarifų.

Priimti Akcizų įstatymo komentaro pakeitimai, kuriais paaiškinama, jog 2025 m. yra taikoma 66,8 eurų už toną produkto kintamoji akcizų tarifo dalis, taip pat numatyti kintamieji tarifai iki 2030 m. Naudojant šias dujas kaip šildymui skirtą kurą verslo reikmėms, taikomas 13 eurų už toną akcizų tarifas ir CO₂ dedamoji. Naudojant buitinėms reikmėms – CO₂ dedamoji netaikoma.

e) Parengtas Akcizų įstatymo komentaras dėl lengvatos, taikomos orlaivių, variklių degalams, kitiems energiniams produktams.

Parengtas Akcizų įstatymo komentaras, kuriuo VMI paaiškina, kad:

  1. Orlaivių degalai yra atleidžiami nuo akcizų tada, kai yra naudojami oro navigacijos tikslais ir judėjimo atvejais, kurie yra neatsiejami nuo komercinių paslaugų teikimo ir už tokią veiklą yra gaunamas atlygis. Degalai, naudojami į asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius nėra atleidžiami nuo akcizų. Tiekėjas, taikydamas šią lengvatą turi turėti lengvatą pagrindžiančius dokumentus.
  2. Energiniai produktai, kurie yra naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai ar jų priedai, šildymui skirtas kuras (apima visus atvejus, kai deginant produktus yra išskiriama šilumos energija, nepriklausomai nuo šilumos panaudojimo tikslo), gali būti atleidžiami nuo akcizų. Ši lengvata taikoma, jei produktai naudojami, pavyzdžiui, technologiniams procesams, valymui, dažų skiedimui ir pan. Asmenys turi būti įregistruoti VMI kaip naudotojai ar tiekėjai pagal nustatytas taisykles.
  3. Lengvatinis apmokestinimas taikomas ir energiniams produktams, naudojamiems elektros gamybai ar mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, jei yra pateikti teisę tai daryti įrodantys dokumentai. Lengvata netaikoma degalams transportui ar kurui šildymui. Jei akcizai jau sumokėti, jie gali būti grąžinami, o mišrios gamybos atveju – tik už elektros gamybai sunaudotą kiekį.
  4. Energiniams produktams, įvežamiems transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose ar tepalų talpyklose, akcizai netaikomi, jei jie naudojami toje pačioje transporto priemonėje.

f) Parengtas Akcizų įstatymo komentaras dėl sąlygų, kurioms egzistuojant energiniai produktai gali būti atleisti nuo anglies dioksido (CO₂) dedamosios.

Komentare nustatyta, jog lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai:

  • energiniai produktai naudojami kaip šildymo kuras arba variklių degalai stacionariose įrenginiuose, įskaitant statybos sektorių;
  • naudotojas yra daug energijos vartojantis juridinis asmuo;
  • energijos produktai naudojami įrenginiuose, kuriems išduoti ŠESD leidimai pagal Klimato kaitos valdymo įstatymo 1 priede nurodytą sąrašą.

Lengvata taikoma tik turint atitinkamą registraciją VMI, priklausomai nuo naudojamų produktų rūšies (pvz., DV2-N, SK2-N, CO2-N). Pasibaigus metams, naudotojai turi įsivertinti, ar atitinka kriterijus, ir pateikti tai pagrindžiančius duomenis VMI. Jei sąlygos nebeatitinkamos, atsiranda prievolė deklaruoti ir sumokėti CO₂ dedamąją. Taip pat numatyta galimybė susigrąžinti anksčiau sumokėtą CO₂ dedamąją, jei buvo tenkinamos lengvatos sąlygos.

g) Pakeistas Paveldimo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnio komentaras, susijęs su mažosios bendrijos teisų paveldėjimu.

Komentare nurodyta, kad mažosios bendrijos nario teisės laikomos vertybiniais popieriais, kurie nėra kotiruojami reguliuojamoje rinkoje. Šių vertybinių popierių vertė, paveldėjus turtą, gali būti nustatoma dviem būdais – gyventojo pasirinkimu: (1) buhalterinė vertė, galiojusi dieną, kai gyventojas pateikė prašymą mokesčių administratoriui apskaičiuoti paveldimo turto vertę, arba (2) turto vertintojo nustatyta vertė, galiojusi bet kurią dieną nuo 7 dienų po palikimo atsiradimo iki prašymo pateikimo dienos.

Kitos mokesčių naujienos

a) VMI pateikė išaiškinimą dėl darbdavio darbuotojo naudai mokamų pensijų įmokų į III pakopos pensijų fondus, kurioms taikomos GPM lengvatos, atribojimo nuo darbo užmokesčio.

VMI paaiškina, kad darbdavio darbuotojo naudai mokamos pensijų įmokos į III pakopos pensijų fondus gali būti laikomos neapmokestinamomis pajamomis tais atvejais, kai įmokų mokėjimas yra papildoma ir atskira nuo darbo užmokesčio darbuotojų motyvacinė priemonė (nauda). Tuo tarpu, jei darbdavys mokės įmokas vietoj darbo užmokesčio, jos bus apmokestinamos kaip darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis.

Detaliau su šiais VMI išaiškinimais galite susipažinti čia.

b) VMI atnaujino taisykles dėl fizinių asmenų registravimo ir išsiregistravimo ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.

Įsakymu nustatyta, jog ūkininkas, įsigijęs prekių ar teikiantis paslaugas kitų ES valstybių apmokestinamiesiems asmenims, turės iš karto registruotis PVM mokėtoju ir nebegalės taikyti kompensacinio PVM tarifo schemos, nebent taikys smulkiojo verslo schemą Lietuvoje.

c) VMI parengė komentarus dėl FATCA taikymo.

VMI nurodo, kad finansų rinkos dalyviams leidžiama ir toliau (už 2025–2027 m.) teikti FATCA duomenis be JAV federalinio mokesčių mokėtojo identifikavimo kodo (toliau – MMIN), jei jo nepavyksta nustatyti jau esančioms sąskaitoms. Tačiau tam taikomi papildomi reikalavimai, leidžiantys JAV pajamų tarnybai bei valstybių mokesčių administratoriams įsitikinti, jog finansų rinkos dalyviai iš tiesų bando surinkti informaciją apie MMIN kodą iš savo klientų. Finansų rinkos dalyviai, siekiantys ir toliau naudotis lengvata, privalo kasmet rinkti ir teikti fizinių bei kontroliuojančių asmenų gimimo datas, siųsti prašymus dėl trūkstamų MMIN pateikimo, atlikti elektronines paieškas, nurodyti tikslų kiekvienos sąskaitos, kurioje trūksta MMIN, kodą, pateikti FTIN (užsienio mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris arba funkcinis ekvivalentas, kurį mokesčių mokėtojui suteikė jo rezidavimo šalis), pateikti asmenų gyvenamosios vietos šalį ir miestą, „AddressFix“ formatu, ir saugoti visus įrodymus apie šių veiksmų atlikimą iki 2031 m. pabaigos.

d) VMI atnaujino taisykles, susijusias su informacijos teikimu apie platformose vykdomą veiklą (DAC7).

Priimti taisyklių, dėl Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo VMI (toliau – Taisyklės) pakeitimai. Žemiau pateikiame esminius Taisyklių pakeitimus:

  1. Išplėsta praneštino pardavėjo sąvoka – juo laikomas ES, Lietuvos ar trečiosios valstybės (su kuria sudarytas kvalifikuotasis susitarimas) rezidentas, taip pat asmuo, siūlantis nuomai NT tokioje valstybėje.
  2. Anksčiau kildavo neaiškumų, ar platformos operatoriui, už kurį duomenis teikia kitas operatorius, reikia teikti XML rinkmeną. Patikslinta, kad net ir šiuo atveju operatorius privalo kasmet per VMI TIES portalą pateikti tuščią XML rinkmeną, nurodydamas, kad jo duomenis pateikė kitas operatorius.
  3. Atnaujintos Taisyklių nuostatos dėl platformų operatorių registracijos ir informacijos teikimo prievolių. Jei trečiosios šalies operatorius nesilaiko registracijos ar informacijos teikimo reikalavimų, VMI gali nurodyti panaikinti prieigą prie jo svetainės.

e) Finansų rinkos dalyviai turės pateikti informaciją apie pensijų draudimo įmokas, nepriklausomai nuo sutarties sudarymo datos.

VMI paaiškino, kad finansų rinkos dalyviai turi teikti duomenis apie visas pensijų įmokas, mažinančias gyventojų apmokestinamąsias pajamas, net jei įmokos mokamos sutuoktinių ar vaikų naudai, turintiems negalią ar pagalbos poreikį – nepriklausomai nuo sutarties datos.

Teismų praktikos naujienos

a) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) per 2025 m. II ketvirtį išnagrinėtas šias bylas:

  1. LVAT nustatė, kad raštas, kuriuo asmuo yra pripažįstamas neatitinkančiu minimalių mokesčio mokėtojo reikalavimų, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių mokesčio mokėtojui, o tik informuoja apie įtraukimą į sąrašą. LVAT vertinimu, ribojimai yra nustatyti įstatymuose, o pats raštas, savo esme pasekmių mokesčių mokėtojui nesukelia, nes jo apskundimas nepanaikina priežasčių, dėl kurių asmuo buvo įtrauktas į sąrašą. Šiuo atveju, LVAT konstatavo, kad mokesčių mokėtojas gali skųsti sprendimus, kurie sudaro pagrindą jo įtraukimui į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, taip pat sprendimus, kuriais jis pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūrų ar paramos gavėjų sąrašo ir pan., tačiau ne VMI pranešimą, kuriuo mokesčių mokėtojas informuojamas apie įtraukimą į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
  2. LVAT dar kartą pabrėžė įrodinėjimo svarbą mokestiniuose ginčuose, patvirtindamas, kad objektyvūs ir oficialūs dokumentai turi prioritetą prieš gynybinius po kontrolės veiksmo pateiktus įrodymus. LVAT nagrinėjo ginčą dėl fizinių asmenų įpareigojimo sumokėti GPM, kadangi šie asmenys gavo palūkanų iš bendrovės, tačiau jų nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių, taip pat disponavo piniginėmis lėšomis, kurių kilmės negalėjo pagrįsti. Byla išryškina įrodinėjimo svarbą mokestiniuose ginčuose – LVAT pažymėjo, kad dalis dokumentų, kuriais rėmėsi pareiškėjai, buvo pateikti jau po kontrolės veiksmų, todėl jie buvo vertinami kaip gynybinė pozicija, o ne objektyvūs įrodymai. Be to, LVAT sprendė, kad statybos darbų užbaigimo aktas yra svaresnis ir patikimesnis įrodymas nei pareiškėjų pateiktos nuotraukos ar sutartys, todėl jų argumentai dėl rekonstrukcijos laikotarpio buvo atmesti. LVAT konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo mokėtiną GPM, delspinigius ir baudą, o pareiškėjai nepateikė įtikinamų įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas.
  3. LVAT aiškiai nustatė, kad VMI neturi retroaktyvios teisės vienašališkai panaikinti sprendimų. LVAT sprendė dėl VMI teisės vienašališkai panaikinti savo ankstesnį sprendimą, kuriuo buvo leista perimti mokestinę nepriemoką. Kadangi VMI teisė vienašališkai panaikinti savo sprendimą buvo nustatyta įstatyme tik 2020 metais, o sprendimas dėl mokestinės nepriemokos buvo sudarytas 2016 metais, LVAT priėmė nutartį, kuria buvo pripažinta, kad VMI neturėjo teisės panaikinti sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo.

b) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2025 m. II ketvirčio aktualiausius sprendimus, susijusius su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl PVM bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) nuostatų taikymu bei kolektyvinio investavimo subjektų apmokestinimu.

  1. ESTT konstatavo, kad PVM mokėtojas, pakartotinai nevykdantis pareigų, susijusių su PVM, negali būti automatiškai išbraukiamas iš PVM mokėtojų registro, neįvertinus individualių ginčo aplinkybių. Vadovaujantis ESTT sprendimu, nors valstybės narės turi teisę imtis priemonių mokesčių surinkimui užtikrinti ir sukčiavimui užkirsti, šios priemonės turi atitikti ES teisės principus – ypač proporcingumo. Taigi išbraukimas iš PVM mokėtojų registro gali būti taikomas tik individualiai išanalizavus pažeidimų pobūdį ir atitinkamo apmokestinamojo asmens elgesį. Kitaip tariant, šia sankcija negali būti piktnaudžiaujama ir taikoma už smulkius ar jau ištaisytus pažeidimus. Kartu ESTT atkreipė dėmesį į tai, jog tokia sankcija kaip apmokestinamojo asmens išbraukimas iš PVM mokėtojų registro, oficialiai neuždraudus vykdyti PVM apmokestinamos veiklos, gali lemti nuolatinius ir pakartotinius mokestinius ginčus tiek pačiam asmeniui, tiek jo prekių ar paslaugų gavėjams.
  2. ESTT apibrėžė, kada fizinio asmens veikla laikoma ekonomine veikla ir todėl apmokestintina PVM, pažymėdamas, kad organizuotas, aktyvus ir nuolatines pajamas siekiantis nekilnojamojo turto pardavimas per tarpininką (įgaliotinį, veikiantį kaip profesionalus prekybininkas) gali būti priskiriamas ekonominei veiklai. ESTT nagrinėtoje byloje nustatyta, kad fizinis asmuo kartu su sutuoktine, turėdami bendrąją jungtinę nuosavybę, pardavė kelis žemės ūkio paskirties sklypus, kurie buvo paruošti gyvenamųjų namų statybai. Šiuos sklypus pardavimui paruošė įgaliotinis, veikiantis kaip profesionalus prekybininkas. ESTT nusprendė, kad fizinis asmuo, kuris parduoda kelis žemės sklypus, gali būti laikomas vykdančiu ekonominę veiklą ir todėl būti PVM apmokestinamuoju asmeniu, jei pardavimas yra organizuotas ir aktyvus (pavyzdžiui, per įgaliotinį, kuris veikia kaip profesionalus prekybininkas) bei sklypai yra visiškai paruošiami pardavimui. ESTT pabrėžė, kad svarbu įvertinti, ar asmuo siekia gauti nuolatinių pajamų iš šios veiklos, o ne vienkartinio turto realizavimo. Šioje byloje, ESTT nusprendė, kad žemės sklypo perleidimas, minėtomis aplinkybėmis yra laikomas ekonomine veikla.
  3. ESTT priėmė sprendimą dėl buvusio valdybos pirmininko solidariosios atsakomybės už bendrovės PVM skolą. ESTT nusprendė, kad nacionalinės teisės aktai, kurie automatiškai priskiria solidariąją atsakomybę buvusiam valdybos pirmininkui be galimybės įrodyti savo nekaltumą ar pateikti prieštaravimų, prieštarauja ES teisei, todėl tokios nuostatos turi suteikti galimybę asmeniui įrodyti savo nekaltumą ir negali būti taikomos automatiškai be individualaus vertinimo.
  4. ESTT patvirtino, kad vien užsienio investicinio fondo turimas juridinio asmens statusas nėra pagrindas jam netaikyti kolektyviniams investavimo subjektams (toliau – KIS) taikomo apmokestinimo režimo, jei fondas faktiškai veikia kaip KIS ir jo pajamos apmokestinamos investuotojų lygmeniu. Konkrečiai, ESTT konstatavo, kad tuo atveju, jeigu užsienio (ne rezidento) fondas, kuris turi juridinio asmens statusą, bet faktiškai veikia kaip KIS ir apmokestinamas investuotojų lygmeniu (t. y. investuotojai mokesčius moka savo valstybėse), tai vien šis formalus skirtumas (teisinė forma) nėra pagrindas jam netaikyti KIS apmokestinimo režimo. Todėl, ESTT vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai fondą laikė KIS ir atsisakė grąžinti Austrijos bendrovės nuo dividendų, išmokėtų fondui, sumokėtą kapitalo pajamų mokestį, kuris negali būti grąžinamas investiciniams fondams, nes pastarieji yra apmokestinami investuotojų lygiu. Kitaip tariant, jei fondas yra juridinis asmuo ir moka mokesčius kaip juridinis asmuo, valstybė gali taikyti  įprastą apmokestinimo režimą, jei tai pagrįsta objektyviais kriterijais, t. y., ar apmokestinamas pats fondas, ar jo investuotojai.
  5. ESTT nagrinėjo PVM taikymą nedidelėms nekomercinėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Konkrečiai, Lenkijos bendrovė kreipėsi į mokesčių administratorių dėl mokestinio išaiškinimo, siekdama išsiaiškinti, ar prekių, siunčiamų tarp privačių asmenų, importas į Lenkiją, gali būti neapmokestinamas PVM, kai siuntos gavėjas yra kitoje valstybėje narėje, o ne Lenkijoje. ESTT nusprendė, kad tokios siuntos neturėtų būti apmokestinamos PVM, o taisyklės, kurios numato priešingai, prieštarauja ES teisės aktams.