Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamam paskelbus prastovas

Subsidijos darbdaviams bus mokamos tuo atveju, jeigu prastovos yra paskelbtos todėl, kad dėl susidariusios ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys neturi galimybės darbuotojams suteikti sutarto darbo.

Prastovos apmokėjimas. Prastovos dėl ekstremalios situacijos ar karantino metu darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis nei Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis (dirbant pilnu etatu – 607 eurai bruto) (MMA). Visą sumą darbuotojui moka darbdavys. Tai reiškia, kad paskelbus prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbdaviai nebeturės mokėti 40 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, kuris mokamas įprastos prastovos atveju.

Subsidijos darbdaviui. Tenkinant tam tikras sąlygas, darbdavys prastovos atveju, kai priežastis yra ekstremali situacija ar karantinas, iš Garantinio fondo gali gauti subsidijas. Subsidijų dydis darbo užmokesčiui priklauso nuo to, ar atitinkamos bendrovės veikla yra apribota dėl karantino, ar ne.

  • Jei įmonės veikla yra apribota (pvz., mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, viešasis maitinimas), valstybės subsidijos dydis yra 90 % darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau negu MMA.
  • Jei įmonės veikla nėra apribota, valstybės subsidijos dydis yra 60 % darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau negu MMA.

Subsidijų mokėjimo terminas. Subsidijos bus mokamos karantino laikotarpiu ne ilgiau negu 3 mėnesius.

Papildomos sąlygos. Subsidija mokama tik tuo atveju, jeigu darbdavys išlaiko atitinkamo darbuotojo darbo vietą ne trumpiau negu 3 mėnesius po subsidijos mokėjimo pabaigos.

Kreipimosi dėl subsidijų tvarka dar nėra paskelbta. Be to, Vyriausybė šiuo metu keičia įstatymus dėl subsidijų išmokėjimo tvarkos, todėl artimiausiu metu galima tikėtis pokyčių.

Ligos išmokų mokėjimas vaikus ir artimuosius prižiūrintiems bei kitiems darbuotojams

Iki šiol darbuotojai, kurie dėl darželio ar mokyklos uždarymo esant ekstremaliai situacijai ar karantinui turėjo prižiūrėti mažus vaikus, galėdavo gauti valstybinio socialinio draudimo lėšomis apmokamą ligos išmoką, tačiau jos mokėjimas buvo apribotas 14 kalendorinių dienų. Po naujausių pakeitimų tokiems darbuotojams, jei jie negali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems nėra paskelbta prastova, ligos išmoka galės būti mokama iki karantino pabaigos. Be to, ligos išmoką galės gauti ne tik vaiko tėvai, įtėviai ar globėjai, bet ir seneliai.

Ligos išmoką karantino ar ekstremalios situacijos atveju turės teisę gauti ir tie darbuotojai, kurie dėl priežiūros įstaigų uždarymo turi rūpintis negalią turinčiais artimaisiais.

Ekstremalios situacijos ar karantino laikotarpiu ligos išmoką taip pat galės gauti tie darbuotojai, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, savo darbe turi riziką užsikrėsti užkrečiama liga ir negali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems nėra taikoma prastova.

Galimi pakeitimai dėl subsidijų darbdaviams (dar nepatvirtinti ir gali būti keičiami)

Neseniai Vyriausybė pateikė naują subsidijų nustatymo projektą. Tikimasi, kad Seimas spręs dėl pakeitimų balandžio pradžioje.

Siūlomos naujos subsidijos (atsižvelgiant į darbdavio pasirinkimą):

  • 70 % darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau kaip 910,5 eurų bruto už visą prastovos mėnesį (jei prastova tęsiasi trumpiau, subsidija proporcingai mažinama), arba
  • 90 % darbuotojo atlyginimo, bet ne daugiau kaip 607 EUR bruto už visą prastovos mėnesį (jei prastova tęsiasi trumpiau, subsidija proporcingai mažinama).

Pasibaigus subsidijų mokėjimo laikotarpiui, darbdaviai privalo bent 3 mėnesius išlaikyti ne mažiau kaip 50 % darbuotojų, kuriems buvo paskelbtos prastovos.