Nuo 2023 m. VMI disponuos dar daugiau duomenų – naujos pareigos kyla platformų operatoriams ir mokėjimo įstaigoms

Pokyčius lėmė priimti nauji Europos Sąjungos direktyvų pakeitimai, kurie užtikrina mokesčių administratoriams galimybę turėti kuo daugiau informacijos šaltinių, leidžiančių identifikuoti rizikingas transakcijas, praplėsti subjektų ir sandorių apimtį, dėl kurių automatiškai turėtų būti renkami ir teikiami duomenys mokesčių administratoriams.

Platformų operatoriai privalės rinkti informaciją apie naudotojus

Vadinamoji DAC 7 direktyva praplėtė automatinių informacijos mainų taikymo sritį bei numatė, jog skaitmeninių platformų operatoriai privalės rinkti ir tikrinti informaciją apie savo platformų naudotojus bei teikti informaciją nacionaliniam mokesčių administratoriui apie pajamas, kurias tokie asmenys gavo naudodamiesi jų skaitmeninėmis platformomis. Įgyvendinant šią Direktyvą, 2022 m. sausio 31 d. Lietuvoje buvo įregistruotas mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas.

Platforma suprantama kaip programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais naudotojais, siekdami tiesiogiai arba netiesiogiai vykdyti atitinkamą su šiais naudotojais susijusią veiklą. Ji taip pat apima bet kokią su atitinkama veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę.

Apie kokius platformos naudotojus reikės rinkti informaciją?

Platformų operatoriai turės rinkti informaciją apie jų platforma besinaudojančius aktyvius pardavėjus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), kurie verčiasi:

  • 1) nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, taip pat bet kokio kito nekilnojamojo turto ir automobilių stovėjimo vietų nuoma;
  • 2) asmeninėmis paslaugomis;
  • 3) prekių pardavimu;
  • 4) bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma.

Išimtis taikoma pardavėjams, kurie per platformą pardavė prekių mažiau nei 30 kartų ir atlygis už tai neviršijo 2 000 eurų per kalendorinius metus, taip pat užsiimantiems nekilnojamojo turto nuoma, šiems sudarius daugiau nei 2 000 atitinkamų sandorių per kalendorinius metus. Be to, operatoriai neturės rinkti informacijos apie valstybės ir savivaldybių įmones ar įmones, kurių akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba su jomis susijusias įmones.

Numatoma ir išimtis ir patiems platformų operatoriams – jeigu yra daugiau nei vienas duomenis teikiantis operatorius, bet kuris iš jų atleidžiamas nuo prievolės teikti informaciją, jei jis turi įrodymų pagal nacionalinę teisę, kad tą pačią informaciją pateikė kitas duomenis teikiantis platformos operatorius.

Renkama informacija, kurią reikės atskleisti mokesčių administratoriui, apims:

  • pardavėjo tapatybę (vardą, pavardę, pavadinimą, gimimo datą/įmonės kodą),
  • pagrindinį adresą,
  • mokesčių mokėtojo ir PVM mokėtojo kodą (jei toks yra suteiktas),
  • rezidavimo valstybę,
  • finansinės sąskaitos duomenis, į kurią sumokėtas arba įskaitytas atlygis už suteiktą paslaugą ar prekę.

Nekilnojamojo turto nuomos atveju reikalinga papildoma informacija:

  • adresas,
  • žemės registracijos numeris (jei toks yra),
  • už kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį gautas atlygis už nuomą,
  • nuomos dienų skaičius.

Platformų operatoriai turės pradėti rinkti informaciją jau nuo 2023 m. sausio 1 d., o pirmąsias ataskaitas už 2023 metus turės pateikti iki 2024 m. sausio 31 d.

Kada mokėjimo paslaugų teikėjai privalo kaupti duomenis apie mokėtojus

Nuo 2024 m. sausio 1 d. tam tikrus duomenis teikti VMI reikės ir mokėjimo paslaugų teikėjams. Šiuo atveju jau yra priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas, numatantis pareigą kaupti, saugoti ir teikti duomenis apie tarptautines mokėjimo operacijas.

Mokėjimo paslaugų teikėjai privalės kaupti bei saugoti mokėjimo įrašus ir teikti duomenis tuomet, kai mokėtojas atliks tarptautinį mokėjimą tam pačiam gavėjui daugiau negu 25 kartus per kalendorinį ketvirtį.

Taikoma išimtis – jeigu atlikus tarptautinį mokėjimą tiksliai nustatomas tokios operacijos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio vieta yra kitoje valstybėje narėje, pareiga kaupti ir saugoti mokėjimo įrašus tenka gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui. Svarbu ir tai, jog tokius mokėjimo įrašus bus privaloma saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdytas tarptautinis mokėjimas, pabaigos.

Kokius duomenis mokėjimo paslaugų teikėjai turės pateikti VMI

Centriniam mokesčių administratoriui yra pavesta nustatyti pateikiamų duomenų turinį, duomenų pateikimo formą, terminus bei kitą su atnaujintos Direktyvos įgyvendinimu susijusią tvarką iki 2023 m. gegužės 31 d.

Pagal Direktyvos nuostatas, vienintelė saugotina informacija apie mokėtoją būtų informacija apie jo vietą. Tuo tarpu, kalbant apie gavėją, saugotini duomenys turėtų būti:

  • gavėjo vardas ir pavardė arba pavadinimas,
  • adresas (jei žinomas),
  • PVM mokėtojo kodas arba kitas nacionalinis mokesčių mokėtojo kodas (jei žinomas),
  • IBAN ar kitas identifikatorius, kuriuo nustatomas gavėjas ir jo vieta.

Tokiu atveju, jeigu gavėjas neturi mokėjimo sąskaitos, saugotina informacija būtų BIC arba bet kuris kitas bendrovės identifikavimo kodas, kuriuo bus galima nustatyti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėją ir jo vietą. Taip pat, saugotini duomenys apie mokėjimą būtų, pavyzdžiui, mokėjimo bei mokėjimo grąžinimo data ir laikas, suma ir valiuta, paskirties bei kilmės valstybė.

Numatomos iniciatyvos ateityje – DAC 8?

Ateityje galima tikėtis, kad DAC taikymo sritis bus dar labiau praplėsta, įtraukiant kriptovaliutas ir elektroninius pinigus. Dar 2020 m. liepos 15 d. ES komisija priėmė naują veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, kurio vienas iš tikslų yra inicijuoti DAC 8 pakeitimą, praplečiantį DAC taikymo sritį.