Seimas priėmė reikšmingus mokesčių įstatymų pakeitimus. Priimti pakeitimai apima gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės ir akcizų mokesčius bei įvestą naują mokestį – saugumo įnašą. Priimti pakeitimai įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 d. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime, kas keičiasi.

1.1 Naujas mokestis – Saugumo įnašas

Nuo 2026 m. Lietuvoje bus taikomas naujas mokestis – saugumo įnašas. Jis bus mokamas draudikų ir apskaičiuojamas nuo ne gyvybės draudimo įmokų sumos, kai draudimo rizika tenka Lietuvai. Nustatytas mokesčio tarifas – 10%. Nuo mokesčio atleidžiamos tam tikros specifinės draudimo sutartys – pavyzdžiui, fizinių asmenų TPVCA draudimas, jei transporto priemonės nėra naudojamos ūkinėje veikloje, pasėlių, augalų ar gyvūnų sveikatos draudimas.

1.2 Pelno mokestis

a) Pelno mokesčio tarifas pakeltas vienu procentiniu punktu (vietoje 16% – 17%; vietoje 6% – 7%). Naujas tarifas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį bei avansinį pelno mokestį.

b) Pakoreguota lengvata smulkiajam verslui. 0% pelno mokesčio tarifas galės būti taikoma pirmus dvejus mokestinius laikotarpius, jeigu vieneto mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Taip pat lengvatos taikymui panaikintas reikalavimas neviršyti 10 darbuotojų skaičiaus.

c) Įvesta momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo lengvata nurodytoms ilgalaikio turto grupėms: mašinoms ir įrengimams, statiniams ir gręžiniams, kompiuterinei technikai ir ryšių priemonėms, programinei įrangai, krovininiams automobiliams, priekaboms, puspriekabėms ir autobusams (ne senesniems kaip 5 metų). Jeigu toks turtas naudojamas trumpiau nei 3 metus, įmonė privalės perskaičiuoti pelno mokestį, taikydama įprastus nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Kitaip tariant, momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas bus panaikintas retrospektyviai.

d) Numatyta galimybė iš pajamų atskaityti tiesiogiai mokamas stipendijas studentams ir tyrėjams.

e) Numatytas ribojimas mokestinių nuostolių, perimtų reorganizavimo metu, taip pat nuostolių, perimtų iš kitų grupės įmonių, naudojimui. Apskaičiuojant 2026 m. ir vėlesnių laikotarpių pelno mokestį, perimtų atskaitomų mokestinių nuostolių suma perėmusiai įmonei negalės būti didesnė kaip 70% jos atitinkamo mokestinio laikotarpio pelno.

f) Numatyti nauji ribojimai nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių. Nuo kitų metų nuostoliai galės būti perkeliami tik perspektyviai ir tik tuo atveju, kai grupės įmonės tai grupei be pertraukų priklauso bent dvejus metus iki to mokestinio laikotarpio pabaigos, už kurį nuostoliai yra perduodami.

1.3 Gyventojų pajamų mokestis

a) Nustatytas didesnis progresyvumas. Metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčio (toliau – VDU) ribos, apmokestinama taikant 20% tarifą; metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU, bet neviršijanti 60 VDU, – taikant 25% tarifą; o metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU,  – 32% tarifą.

b) Priimti pakeitimai, kuriais visos metinės pajamos aukščiau nurodytų progresyvių mokesčių tarifų taikymo tikslais sumuojamos (pvz. darbo užmokesčio, individualios veiklos, nuomos, turto pardavimo). Į metines pajamas neįtraukiamos ir apmokestinamos taikant 15% tarifą šios pajamos: 1) dividendai; 2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos; 3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo pajamos, jeigu akcijos įsigytos anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos; 4) gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms; 5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms; 6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos; 7) akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens arba kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

c) Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) dalis, neviršijanti 12 VDU, apmokestinama taikant 15% tarifą.

d) Asmenims, kurie verčiasi žemės ūkio veikla, taikomi du tarifai – 15% tarifas pajamoms, neviršijančioms 60 VDU, ir 20% tarifas pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU.

e) Iki 50 000 eurų per metus padidėja riba, iki kurios individuali veikla su verslo liudijimu gali būti apmokestinama fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu.

f) Individualios veiklos pajamos, išskyrus fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos 20% pajamų mokesčio tarifu, taikant kreditą. Keičiasi kredito apskaičiavimo formulė. Viršijus 42 500 eurų ribą bus taikomi standartiniai tarifai (20%, 25%, 32%).

g) Sumažinta neapmokestinama darbuotojo naudai mokamų papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokų suma iki 350 eurų.

h) Sušvelnintos GPM lengvatos nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimui – neapmokestinamosioms pajamoms priskirti užtenka, kad turtas iki jo pardavimo būtų išlaikytas 5 metus (anksčiau reikėjo išlaikyti 10 metų).

i) Grąžintas neapmokestinamo pajamų dydžio (toliau – NPD) sumažinimas už kiekvieną vaiką tėvams, auginantiems vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius vaikus (iki 23 metų), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Darbo užmokestį gaunantiems tėvams už kiekvieną auginamą vaiką galės būti taikomas 1044 eurų papildomas metinis NPD. Tuo tarpu individualią veiklą vykdantiems tėvams už kiekvieną auginamą vaiką galės būti taikomas 208,8 eurų papildomas mokesčio kreditas. Atkreiptinas dėmesys, kad papildomas mokesčio kreditas arba papildomas NPD už tą patį vaiką taikomas tik vienam iš tėvų. Maksimali grąžintino pajamų mokesčio už vieną auginamą vaiką suma – 208,8 eurų. Numatyta, kad ši lengvata įsigalios 2027 m. sausio 1 d.

1.4 Nekilnojamojo turto mokestis

a) Įstatyme numatoma nauja sąvoka – pagrindinis gyvenamasis būstas, kuris apims gyvenamosios paskirties ir negyvenamosios paskirties (kurortuose) pastatus, kuriuose asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

b) Pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamąjį dydį nustato savivaldybės, tačiau jis negalės būti mažesnis negu 450 000 eurų. Tarifus pagrindiniam gyvenamajam būstui nustatys taip pat savivaldybės, jų dydis gali svyruoti nuo 0,1 iki 1% pagrindinio gyvenamojo būsto vertės.

c) Kitas fizinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas, jei jo vertė viršija 50 000 eurų ribą. Konkretūs tarifai svyruoja nuo 0,2 – 1%, priklausomai nuo turto vertės.

d) Žemės ūkyje nebenaudojamiems pastatams nustatomas 5 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žemės ūkyje naudotas nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas.

e) Apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui padidintos tarifų ribos iki 5%.

1. 5 Pridėtinės vertės mokestis

a) Lengvatinis 9% pridėtinės vertės mokesčio tarifas padidintas iki 12%.

b) Spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams tarifas sumažintas nuo 9% iki 5%.

c) Šildymui ir malkoms panaikintas lengvatinis tarifas ir taikomas standartinis 21% tarifas.

d) Pridėtinės vertės mokesčio tikslais pastato (statinio) esminiu pagerinimu bus laikomas statinio kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme.

e) 0% pridėtinės vertės mokesčio tarifas bus taikomas humanitarinei pagalbai skirtoms prekėms, jei jos tiekiamos valstybės ar savivaldybių institucijoms, įmonėms, gavusioms pritarimą dėl pagalbos tikslingumo, ar kitiems subjektams, sudariusiems atitinkamus susitarimus. Taip pat jei šios prekės išgabenamos už ES ribų kaip humanitarinė pagalba.

f) Pridėtinės vertės mokesčio lengvata socialinėms paslaugoms bus taikoma ne tik pelno nesiekiantiems, bet ir pelno siekiantiems juridiniams bei fiziniams asmenims, jei jie atitinka Socialinių paslaugų įstatymo keliamus reikalavimus

 1.6 Akcizai

a) Į Akcizų įstatymą įtrauktas „cukraus mokestis“. Akcizais bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, kai cukraus kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g, ar saldiklių turintis vanduo, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, kurie nepriskiriami prie alkoholinių gėrimų ir etilo alkoholio.

b) Nuo akcizo atleidžiami: saldinti gėrimai, išgabenti į kitą valstybę narę; saldinti gėrimai, skirti farmacijos produktams, medicinos priemonėms, kūdikių mišiniams ir kt.; saldinti gėrimai, skirti maisto produktų gamybai; panaudoti alkoholinių gėrimų gamyboje; nefasuoti gėrimai, pagaminti viešojo maitinimo įstaigoje; saldinti gėrimai, skirti moksliniams tyrimams; saldinti gėrimai, įsigyti verslo reikmėms Lietuvoje, jeigu už juos akcizai jau sumokėti gaunant juos iš kitos valstybės narės, importuojant ar pagaminus juos Lietuvoje, arba gaunant juos iš kitos valstybės.