Mokesčių rizikos draudimas, ekspertų vertinimu, tam tikrais atvejais gali būti verslui itin naudinga priemonė – gali kompensuoti papildomai priskaičiuotus mokesčius, delspinigius, baudas, jei ginčas su VMI baigtųsi ne mokesčių mokėtojo naudai. Lietuvoje šis instrumentas dar beveik nenaudojamas, o Vakarų Europoje tai seniai ir dažnai naudojama paslauga.
„Mokesčių rizikos draudimas gali suteikti verslui užtikrintumo neapibrėžtose mokestinėse situacijose. Tai nėra alternatyva ginčui ar būdas išvengti mokesčių. Jis skirtas ne akivaizdiems pažeidimams, o tokioms situacijoms, kai dėl teisės aktų ar jų taikymo kyla pagrįstų interpretavimo skirtumų“, – VŽ aiškina Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė.
Mokesčių rizikos draudimo priemonę jį pristatė neseniai vykusioje praktinėje mokslinėje konferencijoje „Mokesčiai ir ginčai: kur galime tobulėti?“. Ją organizavimo Mokestinių ginčų komisija (MGK).
Pasak I. Ščeponienės, mokesčių rizikos draudimas Vakarų Europoje yra seniai ir dažnai naudojama paslauga. Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono jis populiarus Lenkijoje ir Čekijoje, vis dažniau naudojamas Rumunijoje, Slovėnijoje, o šiuo metu žengia ir į Baltijos šalis.
Tokį draudimą siūlo specializuotos draudimo bendrovės ir brokeriai, dažniausiai veikiantys tarptautiniu mastu Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Olandijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje kol kas nėra vietinių draudimo bendrovių, tačiau ši draudimo paslauga neturi sienų – ją galima įsigyti per tarptautinius brokerius.
Rizika suklysti – nemaža
Pasak Vilmos Vildžiūnaitės, MGK pirmininkės, situacijos, kurių esamos mokesčių taisyklės tiesiogiai nereguliuoja, yra gana dažnos. Jas sukuria sparčiai besikeičianti verslo aplinka, skaitmenizavimo pažanga, naujų verslo modelių, naujų tarptautinių schemų atsiradimas ir kt.
„Dėl to didėja mokestinio neapibrėžtumo rizika, o mokesčių administratoriai ne visuomet gali operatyviai pateikti aiškius paaiškinimus. Be to, pateikiami paaiškinimai neturi teisės akto galios. Todėl jei verslas su jais nesutinka, tai ir neprivalo jų laikytis, prisiimdamas galimas rizikas“, – VŽ nurodo V. Vildžiūnaitė.
I. Ščeponienės teigimu, neapibrėžtų situacijų gausu ir dėl to, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) vis dažniau keičia nusistovėjusią praktiką, taiko naujas interpretacijas, o verslas susiduria su vis sudėtingesne mokesčių taisyklių aplinka.
„VMI formuojant ir taikant poziciją dėl konkrečių mokesčių įstatymų taikymo, neretai pritrūksta teisinio aiškumo, apibrėžtumo ir tikrumo – dėl to, kad taisyklės santykinai naujos ir VMI kuria naują, dažnai itin konservatyvią poziciją, pavyzdžiui, dėl dividendų apmokestinimui taikomos antivengiminės taisyklės, darbuotojų opcionų traktavimo ir pan.“, – aiškina ji.
Pasak „Sorainen“ partnerės, taip pat matomas VMI noras keisti nusistovėjusią praktiką ar įstatymo nuostatas įmonei nepalankia linkme, pavyzdžiui, dėl plonosios kapitalizacijos taisyklių taikymo, prestižo, mokestinių nuostolių tarp grupės įmonių perdavimo traktavimo ir kt.
Plačiau skaitykite vz.lt.
