Stabtelėjusioje Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų (M&A) sandorių rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį pozityviai išsiskyrė Lietuva. Konsultantai tikisi aktyvesnės antrosios metų pusės.
Pirmąjį šių metų pusmetį Baltijos šalyse sutarta dėl 108 verslų perleidimo arba sujungimo, maždaug dešimtadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tai rodo leidinio „Mergermarket“ pateikti ir teisės firmos „Sorainen“ susisteminti duomenys.
Tiesa, lyginamu laikotarpiu sandorių skaičius Lietuvoje paaugo 17%, o Estijoje ir Latvijoje fiksuotas mažesnis aktyvumas.
„Latvijos ir Estijos rinkos kiek atvėso, o Lietuva pagal sandorių skaičių stabiliai auga bent ketvirtus metus iš eilės. Matyt, tai susiję su geresne makroekonomine situacija. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei kaimynių“, – komentuoja Laimonas Skibarka, „Sorainen“ partneris ir advokatas.
Vertindami Europos, Vidurinių Rytų ir Afrikos (EMEA) regiono tendencijas šių metų pirmąjį pusmetį, kai sandorių skaičius krito 20%, „Sorainen“ įvardija, kad Baltijos sandorių rinka „demonstruoja atsparumą“.
„Atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių yra akivaizdus. Per COVID-19 pandemiją Baltijos šalių ekonomikos greitai adaptavosi ir sėkmingai augo, prasidėjus karui Ukrainoje irgi gana sėkmingai vystėsi. Dabar ir vėl – nors pasaulinėje ir Europos rinkose sąstingis, Baltijos šalyse sandorių skaičiai išsilaiko aukšti. Beje, daug aukštesni nei prieš pandemiją“, – sako L. Skibarka.
Anot jo, sandorių skaičiaus sumažėjimas, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, „nėra esminis pokytis“.
Šiųmetis Baltijos šalių sandorių skaičius dar viršija 2023 m. lygį apie 15%, teigia minima kontora.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
