Kai Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę suomis Aku Sorainenas persikėlė į Estiją, vietoj karjeros kariuomenėje, kurios galėjo siekti savo tėvynėje, jis stojo kurti teisininkų kontorą. Dabar „Sorainen“ – viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Tiesa, pradėjęs savo gyvenimą ir verslą Estijoje jis tuomet net negalėjo pagalvoti, kad po trisdešimtmečio vėl teks nerti į saugumo ir gynybos temas.
A. Sorainenas šiuo metu daug kalba ir dėmesio skiria gynybos temoms. Estijos valdžia ir policija net sulaukė jo pasiūlymų keisti įstatymus, kurie padidintų civilinės gynybos pajėgumus. Kol kas jo pasiūlymai sulaukė palaikymo iš Vidaus reikalų ministerijos. Tiesa, kaip sako pašnekovas „Delfi“ interviu, viskas turi prasidėti nuo mūsų mentaliteto.
– Apie karo grėsmes visos Baltijos šalys kalba jau ne vienerius metus. Kaip matote situaciją? Ar ji vienoda visose Baltijos šalyse?
– Tiek Baltijos šalys, tiek Suomija yra panašioje lokacijoje ir, kalbant apie Rusijos grėsmę, ji vienoda. Pats susidomėjau saugumo ir gynybos temomis, nes pamačiau mąstymo skirtumus, kaip gyventojai yra pasiruošę grėsmėms, ateinančioms iš Rusijos. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, pamačiau, kad yra ryškus skirtumas tarp to, kaip mąsto Suomija ir Baltijos šalys.
Didelė dalis mano kolegų, pažįstamų ir draugų Baltijos šalyse pradėjo diskutuoti, ar reikėtų pirkti namus Pietų Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje. Girdėjau kalbų, kokia būtų geriausia vieta pabėgti, jei karas prasidėtų. Tuo metu Suomijoje niekas apie pabėgimą net nekalba. Tai privertė mane susimąstyti, kur to priežastis.
Akivaizdu, kad pagrindinė problema – Baltijos šalių okupacinė trauma, kuri dar likusi žmonių atmintyje. Žmonės žino, ką reiškia okupacija. Suomiai to nepatyrė. Suomiai turi patirties, kaip atsilaikyti prieš rusus. Ir tai perduodama karta iš kartos – žmonės pasiruošę atlaikyti grėsmę iš Rusijos.
Visą straipsnį skaitykite delfi.lt.
