Kai vyksta įmonių koncentracija, t. y. ūkio subjektų susijungimas ar kontrolės įgijimas, ir yra viršijami tam tikri pajamų slenksčiai, pieš įgyvendindami sandorį, verslai turi gauti leidimą iš Konkurencijos tarybos. Tai būtina, kai tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, jei koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu 20 milijonų eurų. Antra, jei kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto bendrosios pajamos Lietuvoje paskutiniais prieš koncentraciją finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė ir advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė pažymi, jog kartais pamirštama, kad koncentracija gali būti laikoma ne tik akcijų pirkimas. Tai gali būti iš esmės bet kokia forma, kuri lemia verslo perėmimą.

„Koncentracijų institutu valstybė siekia apsaugoti rinkas nuo monopolijų ir užtikrinti, kad konkurencijos sąlygos išliktų sąžiningos visiems rinkos dalyviams – tiek dideliems, tiek mažesniems. Konkurencijos taryba vertina, ar po sandorio įmonės neįgytų pernelyg didelės rinkos dalies, galinčios riboti vartotojų pasirinkimą ar daryti įtaką kainoms. Vis dėlto praktika rodo, kad ne visi verslai šį reikalavimą vertina pakankamai atidžiai“, – teigia konkurencijos teisės ekspertė.

Pastarosios savaitės pavyzdžiai patvirtina, kad Konkurencijos taryba rimtai vertina nepraneštas kocnentracijas. 2025 m. spalio 30 d. Konkurencijos taryba paskelbė, jog Estijos bendrovė „MM Grupp“, valdanti kino teatrų tinklą „Apollo“, pažeidė Konkurencijos įstatymą, kai be leidimo perėmė „Forum Cinemas“ kino teatrų kontrolę. Už tai bendrovei skirta 7,5 mln. eurų bauda ir nurodyta nutraukti pažeidimą.

Neparėjus nė savaitei po to paaiškėjo dar vienas atvejis – degalinių tinklo valdytoja „Emsi“ be leidimo perėmė keturių degalinių kontrolę. Jai skirta daugiau kaip 1 mln. eurų baudų.

„Šie ir ankstesni Konkurencijos tarybos praktikos pavyzdžiai parodo, jog net ir dideli rinkos dalyviai kartais rizikuoja veikti be būtino leidimo, o tai gali kainuoti milijonines baudas, didžiulius finansinius nuostolius, bandant „atsukti“ jau įgyvendintą sandorį atgal bei reputacijos praradimą“, – komentuoja teisininkė.

M. Mališauskaitė-Vaupšienė pataria atidžiai vertinti kiekvieną sandorį ir tinkamai pasiruošti koncentracijos pranešimų pateikimui.

Plačiau skaitykite 15min.lt.