Krašto apsaugos ministrei iškėlus idėją sukurti „juoduosius“ tiekėjų sąrašus, pagal kuriuos rangos konkursuose, esant reikalui, būtų mažinami balai, viešųjų pirkimų teisės ekspertai abejoja tokios priemonės tikslingumu. Jie įsitikinę, kad už kokybišką sutarčių įgyvendinimą atsakingas ir užsakovas, ne tik paslaugą teikusi įmonė.
Kaip pastebi advokatai, kiekvieno pirkimo atveju yra taikomi individualūs kriterijai, kad būtų išsirinktas geriausias pasiūlymas, tad praeities klaidų vertinimas gali tapti diskriminuojančia priemone, nesuderinama su Europos Sąjungos teisės aktais.
Edgaras Markevičius, advokatų kontoros „Sorainen“ viešųjų pirkimų teisės ekspertas, mato daug rizikų, jei praeities defektai taptų vertinimo kriterijumi ieškant naujo rangovo.
„Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti nustatomi atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus pirkimo objektą, todėl koeficientų nustatymas, kurie privalomai būti taikomi visuose kituose pirkimuose, gali būti laikomas diskriminuojančia ir neproporcinga priemone, sunkiai suderinama su ES viešųjų pirkimų direktyvomis“, – teigia advokatas.
E. Markevičius pasakoja, kad Vokietijoje egzistuoja „baltųjų“ tiekėjų sąrašas.
„Sąrašai veikia tokiu principu, kad į juos įtraukiami tiekėjai, kurie atitinka formalius reikalavimus. Pavyzdžiui, yra neteisti už nusikaltimus, turi atitinkamą atestatą, nėra pažeidę konkurencijos įstatymų, neįtraukti į „juoduosius“ sąrašus“, – sako advokatas.
Visą straipsnį skaitykite vz.lt.
