1. Mokesčių teisės aktų naujienos

1.1. Gyventojų pajamų mokestis

a) Nustatyti 15 ir 20% progresiniai GPM tarifai pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir šiai veiklai naudojamam turto pardavimui, nuomai, jei šios pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms

Priimti Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai, kuriais apskaičiuojant 2026 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių GPM, metinės pajamų iš žemės ūkio veiklos ir tokioje veikloje naudojamo turto padavimo ar nuomos pajamos dalis,  neviršijanti 60 vidutinio darbo užmokesčio bus apmokestinama taikant 15% tarifą. Šią ribą viršijanti dalis bus apmokestinama taikant 20% GPM tarifą.

Taip pat nustatytas atskiras mokesčio kreditas, kuris taikomas apskaičiuojant žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto pardavimo pajamas. Pajamoms neviršijančioms 20 000 eurų, bus taikomas 5% efektyvus GPM tarifas, kuris didėja kol pasiekia 15% (35 000 eurų) ribą.

Kai gyventojas vykdo kelių skirtingų rūšių individualias veiklas, kurioms skirtingi GPM tarifai, leidžiami atskaitymai atimami atskirai iš skirtingais tarifais apmokestinamų pajamų. Tuo tarpu susidarę nuostoliai privalo būti dengiami iš tos individualios veiklos, iš kurios tokie nuostoliai susidarė, pajamų.

Be kita ko, žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio veiklos turto pardavimo pajamos neturės įtakos bendram gyventojo pajamų krepšeliui, kuriam nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomi progresiniai 20, 25, 32% GPM tarifai.

1.2. Pelno mokestis

a) Išplėsta pelno mokesčio lengvata turto vertės padidėjimo pajamoms (angl. capital gain) už akcijų perleidimą

Priimti Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 12 str. 15 punkto pakeitimai, kuriais nuo 2027 m. sausio 1 d. turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo  lengvata bus taikoma ne tik perleidžiant akcijas, bet ir ribotos civilinės atsakomybės užsienio vieneto dalis, jei šiame užsienio vienete iš dalių formuojamas įstatinis kapitalas bei šis užsienio vienetas yra pelno ar tapataus jam mokesčio mokėtojas (ir jei toks užsienio vienetas yra įregistruotas ar Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).

Atkreiptinas dėmesys, kad ši išplėsta pelno mokesčio lengvata neapima Lietuvos vieneto dalių (KŪB, TŪB ir pan.), todėl perleidžiant Lietuvos, o ne užsienio vieneto dalis, minėta lengvata pasinaudoti ir toliau nebus galimybės.

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai papildyta ir PMĮ 30 str. 2 dalis, reglamentuojanti mokestinio laikotarpiu nuostolių dėl vertybinių popierių perleidimo perkėlimą į kitus mokestinius metus, kuriame numatyta, kad kai dėl ribotos civilinės atsakomybės užsienio vieneto dalių perleidimo apskaičiuojami nuostoliai, šie nuostoliai iš pajamų neatskaitomi ir į kitus mokestinius metus neperkeliami.

b) Atnaujintos mokestinio laikotarpio nustatymo taisyklės, kuriomis įtvirtinta Pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo tvarka, atsižvelgiant į apmokestinamojo vieneto veiklos ypatumus

Taisyklėse įtvirtinamos pavyzdinės formos, kurias prireikus galima pritaikyti individualiai. Be to, numatoma galimybė dalį mokesčių administratoriaus sprendimų priimti automatizuotai.  Kadangi šiuo metu sistemos dar nėra pritaikytos automatizuotam sprendimų priėmimui, paliekama galimybė taikyti įprastą sprendimo priėmimo būdą – kai sprendimą parengia ir patvirtina VMI darbuotojas.

c) Atnaujintos avansinio pelno mokesčio deklaracijos taisyklės, kuriomis nustatyta, kad nuo šiol avansinio pelno mokesčio deklaracijos formoje (FR0430) nereikės nurodyti pagrindinės veiklos rūšies pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir deklaracijos užpildymo datos

1.3. Nekilnojamojo turto mokestis

a) Atnaujintos nekilnojamojo turto fiziniams ir juridiniams asmenims deklaravimo taisyklės

Taisyklėse nustatyta, kad  fiziniams asmenims deklaraciją už 2026 m. mokestinį laikotarpį parengs ir pateiks mokesčių administratorius iki 2027 m. kovo 1 d. Tuo tarpu juridiniai asmenys deklaraciją už 2026 m. turės pateikti savarankiškai, naudodamiesi naujai sukurta Mokesčių administravimo platforma. Už 2025 metus nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija turi būti pateikta ir mokestis sumokėtas iki 2026 m. vasario 15 d.

Taip pat taisyklėse nustatyta, kad avansinis nekilnojamojo turto mokestis už 2026 m. deklaruojamas teikiant 2025 m. deklaracijos formą KIT711. Deklaruojant avansinį mokestį, papildomas 0,2 proc. tarifas, numatytas Nekilnojamo turto mokesčio įstatyme, nėra įtraukiamas ir kartu su avansinėmis įmokomis nemokamas. Ši papildoma suma, apskaičiuota taikant minėtą tarifą, turės būti deklaruota ir sumokėta kartu su visa nekilnojamojo turto mokesčio suma, teikiant deklaraciją už 2026 m. iki 2027 m. vasario 15 d.

1.4. Saugumo įnašas

a) Priimtos Saugumo įnašo deklaravimo taisyklės

Įgyvendinant Saugumo įnašo įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d., priimtos Saugumo įnašo deklaracijos KIT725 formos, jos pildymo, tikslinimo ir pateikimo tvarkos aprašas (toliau – Deklaravimo taisyklės).

Deklaravimo taisyklėse nustatyta, kad deklaracija užpildoma ir pateikiama ar tikslinama realiu laiku prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (toliau – EDS).

Paminėtina, kad deklaracija teikiama tik už tuos mokestinius laikotarpius, kuriais atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti saugumo įnašą arba atsirado deklaruotinų draudimo įmokų dėl kurių susidaro grąžintinas saugumo įnašas.  Deklaracija pateikiama pasibaigus kalendoriniam ketvirčiui iki kito mėnesio 15 d. Pirmoji deklaracija turi būti pateikta iki 2026 m. balandžio 15 d.

Taip pat Deklaravimo taisyklėse numatyta, kad jeigu pateikus saugumo įnašo deklaracija,  buvo pakeista ir (ar) nutraukta draudimo sutartis, saugumo įnašo bazė ir mokėtina šio įnašo suma tikslinamos to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo šios aplinkybės. Analogiškai, jei paaiškėjo, kad buvo padaryta klaida (ne dėl draudimo sutarties pakeitimo ar nutraukimo), saugumo įnašo bazė ir mokėtina šio įnašo suma tikslinamos to mokestinio laikotarpio, kurį buvo padaryta klaida. Mokesčių mokėtojas savo iniciatyva deklaraciją gali tikslinti laikantis Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatytų terminų. Svarbu paminėti, kad pateiktoje patikslintoje deklaracijoje turi būti pateikiami visi (t. y. ne vien tikslinamieji) nurodytini duomenys.

Detaliau su taisyklėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Be kita ko, VMI parengė informacinį pranešimą, kuriuo paaiškino, kad:

  • saugumo įnašas nėra draudimo įmokos dalis,
  • Draudėjo (juridinio asmens) sumokama suma, įskaitant saugumo įnašo dedamąją, vertinama kaip patirtos sąnaudos įsigyjant draudimo paslaugą (draudimo sutarties kainos dalis) ir priskiriama leidžiamiems atskaitymams,
  • draudiko atžvilgiu saugumo įnašo dalis būtų nepriskiriama jo pajamoms ir sąnaudoms.

Detaliau su informaciniu pranešimu galite susipažinti čia.

1.5. Akcizai

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomi / pakeičiami anglies dioksido ir saugumo dedamosios dydžiai bei nustatoma, kad už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms buvo pritaikytos lengvatos, tačiau kurios buvo panaudoto kitiems negu įstatyme nurodytiems tikslams, atsiranda prievolė sumokėti akcizą.

1.6. Kitos teisės aktų naujienos

a) Priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) pakeitimai, kuriais nustatomos 350 eurų neapmokestinamos „lubos“ socialinio draudimo įmokoms – darbuotojo naudai darbdavio mokamų draudimo įmokoms už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą

Atsižvelgiant į GPMĮ pakeitimus, kuriais nuo 2026 m. sausio 1 d. sumažinta neapmokestinama darbuotojo naudai mokamų papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokų suma iki 350 eurų, priimti VSDĮ pakeitimai, kuriais įvedamos 350 eurų per mokestinį laikotarpį „lubos“ socialinio draudimo įmokoms – darbuotojo naudai darbdavio mokamų draudimo įmokoms už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas. Šie pakeitimai įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.

b) Priimti VSDĮ pakeitimai, kuriais daliai asmenų keičiamas pajamų dydis, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

VSDĮ pakeitimais, socialinio draudimo įmokų bazė, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, nuo 2026 m. liepos 1 d. padidinta nuo 50 iki 90% šiems asmenims:

  1. meno kūrėjo statusą turintiems asmenims;
  2. nuolatiniams Lietuvos gyventojams, gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos;
  3. individualios įmonės savininkams, mažosios bendrijos nariams, taip pat tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nariams išsiimantiems lėšas privatiems poreikiams.

Taip pat nustatyta, kad ūkininkų įmokų bazė paprastai yra 90% individualios žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, tačiau jei šios pajamos per mokestinį laikotarpį yra mažesnės nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų suma arba jų nėra, bet yra neapmokestinamųjų pajamų pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5, 23 ar 43 punktus, įmokų bazė gali būti 90% apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų sumos, bet ne didesnė kaip 12 MMA. Jei ūkininkai neturi nei apmokestinamųjų, nei neapmokestinamųjų pajamų, įmokų bazė laikoma 12 MMA. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.

c) Patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos dydis 2026 metais, kuris sudaro 1 153 Eur, tuo tarpu minimalus valandinis atlygis sudaro 7,05 Eur.

d) Priimti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai, kuriais pakeisti tarifai taikomi gaminiams, pakuotėms transporto priemonės ir atliekoms.

Esminiai pakeitimai yra šie:

  1. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji tarifai taikomi:
  • Motociklų ir lengvųjų automobilių padangoms padidintas tarifas nuo 300 iki 536 Eur/t.
  • Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, statybos, pramonės ir kitų transporto priemonių padangoms, sveriančioms daugiau kaip 3 kg, sumažintas tarifas nuo 600 iki 536 Eur/t.
  1. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įvedamas atskiras tarifas fosfogipso atliekoms, šalinamoms nepavojingųjų atliekų sąvartyne – 0,50 Eur/t.
  2. Nuo 2027 m. sausio 1 d. Įsigalioja papildomi pakeitimai, susiję su taršos apmokestinimu tam tikrose srityse, įskaitant transporto sektorių ir ne keliais judančius mechanizmus.
  3. Nuo 2027 m. liepos 1 d. mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijos nebeteikiamos VMI informacinėje sistemoje – deklaravimas vykdomas tik GPAIS sistemoje.
  4. Nuo 2028 m. sausio 1 d. nebegalios mokesčio už aplinkos teršimą lengvata sąvartynų operatoriams, šalinantiems fosfogipso atliekas.
  5. Nuo 2030 m. fosfogipso atliekų šalinimo tarifas didinamas iki 0,75 Eur/t, o nuo 2035 m. šis tarifas didinamas iki 1,00 Eur/t.
  6. Nustatytos ekonominės sankcijos už duomenų nuslėpimą, privalomo sumokėti mokesčio dydžio apskaičiavimą ir papildomų sankcijų taikymą. Pakeitimais atsisakoma iki šiol galiojusio dvigubo tarifo taikymo principo. Vietoje jo įvedamas naujas mechanizmas: privalomas mokesčio sumokėjimas pagal įprastus tarifus ir papildoma ekonominė sankcija, kurios dydis lygus apskaičiuotam mokesčiui. Tai reiškia, kad nustačius nuslėptą ar nedeklaruotą taršą arba neteisėtą lengvatos pritaikymą (pvz., pateikus fiktyvius atliekų sutvarkymo dokumentus), mokėtojas turės sumokėti mokestį ir tokią pačią sankciją. Be to, jei dėl apskaitos dokumentų trūkumo neįmanoma nustatyti tiektų gaminių ar taršos kiekių, sankcija bus apskaičiuojama pagal pajamas – jas padauginus iš koeficiento 0,02. Jei gauta suma mažesnė nei 10 000 eurų, taikoma minimali sankcija – 10 000 eurų.

e) Papildytas akcizais apmokestinamų prekių tarifinių grupių kodų klasifikatorius naujais kodais, skirtais nealkoholiniams saldintiems gėrimams ir gamtinėms dujoms

Šis klasifikatorius papildomas naujais tarifinių grupių kodais, 5 nauji kodai skirti nealkoholiniams saldintiems gėrimams. Klasifikatorius taip pat papildytas 957 kodu, kuris gamtinėms dujoms, skirtoms buitiniams gamtinių dujų vartotojams, ir / arba paramos gavėjo statusą turintiems asmenims.

f) Parengtos akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus mokėtojų registravimo taisyklės

Asmuo, verslo reikmėms gaunantis iš kitos valstybės narės ir (arba) Lietuvos Respublikoje gaminantis nealkoholinius saldintus gėrimus, kuriam kyla prievolė įsiregistruoti akcizų mokėtoju, siekiant įsiregistruoti akcizų už nealkoholinius saldintus gėrimus mokėtoju, turi VMI pateikti laisvos formos prašymą, nurodant mokesčių mokėtojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir mokesčių mokėtojo registro suteiktą identifikacinį numerį.

Išregistruojamas asmuo iš akcizų mokėtojų taip pat laisvos formos prašymu arba VMI iniciatyva. Asmuo išregistruojamas iš akcizų mokėtojų VMI iniciatyva, jeigu: 1) ne trumpiau kaip vienerius metus iš eilės nevykdo veiklos, susijusios su nealkoholiniais saldintais gėrimais; 2) ne trumpiau kaip 6 mokestinius laikotarpius iš eilės neteikia akcizų deklaracijos; 3) yra išregistruotas iš mokesčių mokėtojų registro; 4) yra pripažintas bankrutavusiu arba yra likviduotas.

VMI per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo, arba aukščiau nurodytų aplinkybių nustatymo dienos (išregistravimo atveju) privalo išregistruoti / įregistruoti asmenį akcizų mokėtoju arba atsisakyti įregistruoti asmenį akcizų mokėtoju, jeigu pateikiami neteisingi ir (ar) ne visi duomenys ar prašymą įregistruoti akcizų mokėtoju pateikęs asmuo yra neregistruotas mokesčių mokėtojų registre.

g) Pakeistos akcizais apmokestinamų prekių apyvartos duomenų pateikimo taisyklės

Taisyklėse nustatyta, kad duomenų į Akcizų informacine sistemą (toliau – AIS) teikti neprivalo tiekėjai, kurie tiekia orlaivių degalus oro navigacijos tikslams, įskaitant degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, taip pat laivų degalus, skirtus laivų navigacijai Europos Sąjungos vandenyse, įskaitant žvejybą. Ši išimtis netaikoma, kai degalai tiekiami į asmeniniams poreikiams naudojamus orlaivius ar laivus – tokiais atvejais AIS duomenis teikti privaloma. Be to, AIS duomenys turi būti teikiami, jei degalai ar kitos prekės sunaudojamos gynybos ir saugumo funkcijų vykdymui.

Be kita ko, taisyklėse nustatyta, kad importo operacijų duomenys į AIS privalo būti pateikiami ne vėliau kaip per tris darbo dienas po šios operacijos atlikimo

h) Atnaujintas kitų apdoroto tabako ir (arba) kaitinamojo tabako produktų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis – būdų nustatymas

Nuo šiol VMI pavedama nustatyti tik kitus apdoroto tabako ir kaitinamojo tabako produktų ženklinimo banderolėmis būdus, t. y., panaikinami įgaliojimai VMI nustatyti kitus etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolėmis būdus. Asmuo, norintis taikyti kitus apdoroto ar kaitinamojo tabako produktų ženklinimo banderolėmis būdus, privalo VMI pateikti laisvos formos prašymą tik elektroniniu paštu, t. y. atsisakoma prievolės tokius prašymus teikti tiesiogiai apskrities VMI padaliniuose arba siųsti paštu.

i) Priimti su banderolėmis susijusių teisės aktų pasikeitimai

Nuo 2025 m. lapkričio 13 d. įsigaliojo nauji banderolių pavyzdžiai ir jų kainos, skirtos tam tikrų apdoroto bei kaitinamojo tabako produktų ženklinimui. VMI nuo šiol išduos banderoles pagal naują pavyzdį, o ūkio subjektai už jas mokės pagal atnaujintus įkainius. Tuo tarpu banderolės, galiojusios laikotarpiu iki naujo įsakymo įsigaliojimo (identifikavimo kodai Saugiųjų dokumentų registre – 01782 ir 01783), galės būti naudojamos apdoroto ir kaitinamojo tabako ženklinimui iki 2026 m. lapkričio 12 d. Jeigu iki šios datos visos senojo pavyzdžio banderolės nebus panaudotos, jas bus privaloma grąžinti VMI. Asmenys, prekiaujantys apdorotu ar kaitinamuoju tabaku, paženklintu 2019–2025 m. galiojusio pavyzdžio banderolėmis, galės šias prekes pardavinėti neribotą laiką, jei turės dokumentus, patvirtinančius jų pagaminimą arba įsigijimą.

j) Pakeistos verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamais turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas

Esminiai verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse pakeitimai yra šie:

  1. Nustatyta, kad prašymai dėl verslo liudijimo išdavimo ar pratęsimo VMI gali būti pateikiami ir telefonu.
  2. Kai VMI neturi duomenų, ar verslo liudijimą įsigyjantis gyventojas atitinka lengvatos taikymui nustatytas sąlygas, VMI prašymu lengvatai taikyti reikalingi dokumentai, pateikiami atvykus į teritorinę VMI arba per „Mano VMI“.
  3. Pranešimus apie pasikeitusią stacionarą veiklos vykdymo vietą bei apie pasikeitusius duomenis, kai verslo liudijimas buvo įsigytas ilgesniam nei kalendorinio mėnesio laikotarpiui, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, gyventojas gali pranešti ir telefonu.
  4. Panaikinti apribojimai neišduoti verslo liudijimo, kai gyventojas yra skolingas už praėjusį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bei neišduoti verslo liudijimo, kai įsigyjant verslo liudijimą trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui gyventojas nėra sumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį iš anksto.
  5. Panaikintas įsipareigojimas įsigyjant verslo liudijimą VMI pateikti su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais sudarytą autorinę licencinę sutartį, suteikiančią teisę platinti audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bei jas turėti prekybos ar nuomos vietoje.

k) Priimtos naujos kainodaros įpareigojančių sprendimų taisyklės

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. teisinis reglamentavimas dėl mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių (angl. Transfer pricing) suderinimo (toliau – Prašymas dėl suderinimo) atskiriamas į naują MAĮ 372 straipsnį, priimtos Mokesčių mokėtojo prašymo pritarti būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros taisyklėms pateikimo ir nagrinėjimo, mokesčių administratorių įpareigojančio sprendimo priėmimo ir būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros taisyklių laikymosi ataskaitos pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės.

Naujosios taisyklės nustato 5 rūšių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kartu su šiais prašymais privalomus pateikti dokumentus, mokesčių administratoriaus Sprendimo dėl būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros taisyklių suderinimo / pakeitimo / galiojimo pratęsimo priėmimo tvarką, Metinės būsimojo kontroliuojamojo sandorio kainodaros taisyklių laikymosi ataskaitos (PLN212) užpildymo ir pateikimo mokesčių administratoriui tvarką ir terminus.

Su detalia esminių senųjų ir naujųjų taisyklių nuostatų bei pasikeitimų santrauka, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą, nukreipiančia į VMI pateiktą informacinį pranešimą.

l) Pakeistos Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos ir jos užpildymo taisyklės

Atsižvelgiant į mokesčių mokėtojų keliamus klausimus dėl tinkamo kontroliuojamųjų sandorių atvaizdavimo asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formoje, VMI priėmė Asocijuotų asmenų tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų ataskaitos FR0528 formos ir jos užpildymo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitimus. Kartu patvirtinta ir nauja ataskaitos FR0528 formos redakcija. Esminiai Taisyklių pakeitimai yra šie:

  1. Taisyklės papildytos pavyzdžiu, skirtu asocijuotų įmonių dalyvavime vadinamuose „cash pool“ sandoriuose. Taisyklėse nurodyta, kad „cash pool“ sandoriuose dalyvaujantis asmuo privalo deklaruoti tik mokėtinas ir (ar) gautinas palūkanas atitinkamai už gautą ar suteiktą finansavimą, tuo tarpu pačios ataskaitiniu laikotarpiu paskolintų / pasiskolintų lėšų sumos deklaruoti nėra prievolės (tačiau į pačią paskolą, nustatydamas prievolę teikti ataskaitą FR0528, atsižvelgti turi).
  2. Taisyklės papildytos pavyzdžiais, detalizuojančiais tokių sandorių kaip licencijų suteikimas asocijuotiems asmenims ar obligacijų įsigijimas. Taisyklėse paaiškinama, kad įmonė, kuri įsigijo obligacijas iš jas išleidusio asocijuoto asmens turi deklaruoti tik gaunamas palūkanas. Tuo tarpu,  įsigytų obligacijų vertė nedeklaruojama, o įmonės patirtos sąnaudos, susijusios su obligacijų įsigijimu, deklaruojamos laukelyje „Sąnaudos“, jeigu tokių sąnaudų nebuvo patirta, minėta laukelyje turi būti įrašomas 0.
  3. Patikslinta informacija dėl duomenų, kuriuos reikia pateikti vykdant ūkines operacijas su Lietuvos vieneto nuolatine buveine užsienyje, su kito Lietuvos vieneto buveine kitoje valstybėje arba su užsienio vieneto nuolatine buveine Lietuvoje ar užsienyje, kai teikiama ataskaita FR0528.
  4. Paaiškinta, kad nurodant asocijuoto asmens adresą privaloma įrašyti dviženklį valstybės, kurioje registruotas vienetas, kodą.
  5. Taip pat pateiktas paaiškinimas, kaip trumpinti asocijuoto asmens pavadinimą, vardą ar adresą, jei eilutės ilgis nepakankamas visiems duomenims įrašyti.
  6. Nustatyta, kad deklaruojant sąnaudas, galimybė jų nepildyti taikoma tik išimtiniais atvejais, kai įmonė neturi galimybės atskirti sąnaudų, susijusių su deklaruotomis pajamų sumomis. Pavyzdžiui, kai paslaugų kainos asocijuotam asmeniui nustatomos taikant palyginamosios nepriklausomos kainos metodą ir apskaitoje nėra galimybės priskirti konkrečiam gavėjui suteiktų paslaugų sąnaudų dalies. Tačiau, jei kontroliuojamojo sandorio kaina nustatoma naudojant metodus, susijusius su kaštų ar pelno rodikliais (pvz., „sąnaudos plius“ metodą), minėti sąnaudų skiltis privalo būti užpildyta.

m) Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja duomenų apie praneštinus kriptoturto naudotojus teikimo VMI aprašas

Pagal aprašą duomenų teikimo pareiga apie kriptoturto naudotojus taikoma kriptoturto paslaugų teikėjams ir kriptoturto operatoriams. Kriptoturto operatoriai, kurie laikomi duomenų teikėjais, privalo registruotis VMI iki gegužės 31 d. metų, einančių po laikotarpio, už kurį teikiami duomenys. Pirmoji registracija turi būti atlikta iki 2027 m. gegužės 31 d. Jei operatorius atitinka aprašo kriterijus keliose ES valstybėse, jis gali registruotis vienoje iš jų ir būti atleistas nuo registracijos Lietuvoje. VMI per 20 dienų informuoja Europos Komisiją, jei operatorius nevykdo registracijos arba ji panaikinama.

Duomenų teikėjai privalo pateikti informaciją apie save, kriptoturto naudotojus, jų operacijas su kriptoturtu (mainus, perleidimus, atsiskaitymus virš 50 000 USD) ir patį kriptoturtą, kuris naudojamas mokėjimo ar investavimo tikslais. Duomenys teikiami kasmet už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 31 d., pirmą kartą – už 2026 m. iki 2027 m. gegužės 31 d. Be to, operatoriai turi saugoti veiksmų įrašus ir įrodymus ne trumpiau kaip 5 metus bei informuoti asmenis apie jų duomenų tvarkymą pagal Europos Sąjungos reglamentus.

Detaliau su aprašu galite susipažinti čia.

n) Priimti Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2026 m. sausio 1 d. nebelieka pareigos VMI teikti mėnesio ataskaitos apie vienam asmeniui suteiktą paramą ir (ar) labdarą bei iš vieno asmens gautą paramą, didesnę negu 15 000 Eur (PLN203 forma), išskyrus duomenų tikslinimą

2. VMI skelbiamų mokesčių įstatymų komentarų bei leidinių naujienos, muitinės skelbiamos naujienos

o) Parengtas GPMĮ komentaro 17 str. komentaras dėl neapmokestinamų pajamų

Komentare išaiškinami atvejai, kai pajamos neapmokestinamos:

  • Komentare paaiškinama, kad kai papildomo (savanoriško) sveikatos draudimo įmokos už darbuotoją viršiją numatytą 350 Eur ribą, viršijanti suma bus apmokestinama kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, kurioms taikomi progresiniai 20%/25%/32% GPM tarifai. Tuo atveju, kai dalis įmokų buvo atlikta 2025 m., o dalis 2026 m., ribojimas taikomas tik įmokoms, atliktoms 2026 m. Analogiški paaiškinimai pateikti ir dėl gyvybės draudimo įmokų.
  • Komentare paaiškinta, jog Pensijų kaupimo įstatyme (PKĮ) nustatytais atvejais išmokėtos išmokos iš pensijų fondų bei kitos išmokos mokamos pagal užsienio valstybių įstatymus, analogiškomis pensijų kaupimo nuostatomis, neapmokestinamos. Dalyviui nutraukus dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime, PKĮ nustatyta tvarka apskaičiuota ir išmokėta išmoka (grąžinamos jo sumokėtos įmokos su teigiama ar neigiama investicine grąža) GPM neapmokestinama.

p) Atnaujintas PMĮ 58 str. 16-2 ir 16-3 dalių komentaras atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus dėl stambaus projekto lengvatos

Komentare atskirtas pelno mokesčio lengvatos taikymas stambaus projekto investicijų sutartims sudarytoms iki 2025 m. lapkričio 1 d. ir po jos. Esminis pasikeitimas – paaiškinama, kad 20 metų laikotarpis skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo to, kada pasirašyta stambaus projekto sutartis:

  • sudarius stambaus projekto sutartį iki 2025 m. lapkričio 1 d. – juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio ne ilgiau negu 20 metų nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo stambaus projekto sutarties įsigaliojimo dienos (jei tenkinamos visos kitos sąlygos);
  • sudarius stambaus projekto sutartį po 2025 m. lapkričio 1 d. – juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio ne ilgiau negu 20 mokestinių laikotarpių pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį buvo pasiekta reikalaujama investicijų sumą (ir juridinis asmuo tenkina visus kitus reikalavimus).

PMĮ 58 str. 16-2 dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata taikoma iš stambaus projekto įgyvendinimo gautoms pajamoms pagal nuo 2021 sausio 1 d. iki 2035 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų investicijų sutartis.

Pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos turi sudaryti ne mažiau kaip 75% atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų, t. y. iš šalutinės veiklos gali gauti tik iki 25% pajamų. Jei iš šalutinės veiklos juridinis asmuo gauna daugiau nei 25%, jos apmokestinamos PM įstatymo nustatyta tvarka.

Jei vienas iš reikalavimų nebėra tenkinamas nepasibaigus lengvatos taikymo terminui, tą mokestinį laikotarpį lengvata nėra taikoma ir jos taikymas atnaujinamas tą mokestinį laikotarpį, kai pradedami taikyti visi reikalavimai.

r) Parengtas PMĮ 30-3 str. komentaras dėl mokamų stipendijų studentams ir MTEP tyrėjams priskyrimo leidžiamiems atskaitymams.

Komentare paaiškinama, kad aukštųjų mokyklų studentams ar MTEP tyrėjams mokamas stipendijas priskiriant konkretaus mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, turi būti įvertinama, ar stipendijos tą mokestinį laikotarpį atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, t. y. Stipendijų studentams ir MTEP tyrėjams atitikimas numatytiems reikalavimams turi būti vertinamas kiekvieną mokestinį laikotarpį.

Primename, kad mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai studentams mokamos stipendijos, jei tenkinamos šios sąlygos:

  • aukštųjų mokyklų studentai studijuoja Europos ekonominės erdvės valstybių ar valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosiose mokyklose, pagal matematikos, gyvybės, inžinerijos ar technologijų mokslų studijų krypčių grupės studijų programas ir baigus šias studijų programas įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija susijusi su vieneto vykdoma veikla;
  • tarp vieneto, aukštosios mokyklos ir studento sudaroma trišalė sutartis, ir
  • stipendijos mokėjimo laikotarpiu studentas nevaldo daugiau kaip 10% stipendiją mokančio vieneto akcijų (dalių, pajų), ir
  • studentas nėra šio vieneto darbuotojas, ir
  • studentas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvio, valdančio daugiau kaip 10% akcijų (dalių, pajų), arba darbuotojo šeimos narys (sutuoktinis, vaikas (įvaikis), ir
  • stipendija nesusijusi su stipendiją mokančiam vienetui atliktais darbais ar paslaugomis, ir
  • metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų.

Tuo tarpu mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai MTEP tyrėjams mokamos stipendijos, jei tenkinamos šios sąlygos:

  • tyrėjai atitinka apibrėžimą, nustatytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme; ir
  • tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo pasirašyta trišalė sutartis.

s) Atnaujintas PVM įstatymo 28 str. komentaras dėl finansinių paslaugų apmokestinimo PVM

Komentaras papildytas pavyzdžiais, kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis (ir kurioms, atitinkamai, taikomas PVM neapmokestinimas), bei kurios paslaugos nepatenka po finansinių paslaugų sąvoka. Taip pat, komentare paaiškinama, jog:

  • PVM lengvata taikoma verslo plano, susijusio su paskolos gavimu, įvertinimui, kai jį atlieka asmuo, su kuriuo deramasi dėl paskolos suteikimo, taip pat dokumentų, susijusių su paskolos suteikimu, parengimui bei išdavimui;
  • apibrėžiama, kad paskolos priežiūra gali būti laikomas suteiktų paskolų administravimas (įskaitant kliento finansinės būklės įvertinimą jau suteikus paskolą), priežiūra ir sutarties sąlygų keitimas bei kitos sutarties sąlygose numatytos paslaugos, užtikrinimo priemonių, susijusių su paskola, ar kitų įsipareigojimų organizavimas, patikrinimas, įvertinimas, valdymas ir priežiūra, kai šias paslaugas teikia asmuo, kuris suteikia paskolą.

t) Mokesčių administratorius patikslino informacinį pranešimą dėl mokestinių prievolių, kai elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas pasirenka grynojo atsiskaitymo modelį.

VMI išaiškino, kad gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos tiekimas į elektros tinklus laikomas prekių tiekimu už atlygį, o tokia veikla laikytina ekonomine, todėl yra PVM objektas. Elektros energija laikytina preke, o jos tiekimas nepriklausomam elektros energijos tiekėjui ir tiekėjo elektros energijos tiekimas gaminančiam vartotojui grynojo atsiskaitymo modelyje vertinami kaip abipusiai elektros energijos tiekimai už atlygį. Tokiu atveju laikoma, kad vyksta elektros energijos mainai, kai kiekviena sandorio šalis tiekia elektros energiją kaip savininkas, nepriklausomai nuo to, jog faktiškai atsiskaitoma tik už elektros energijos kiekių vertės skirtumą.

Gaminančio vartotojo elektros energijos tiekimas į tinklus laikomas nuolatiniu ir ilgalaikiu, todėl PVM sąskaitos faktūros turi būti išrašomos kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Šalys gali susitarti dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo viena kitos vardu.

Be to, fizinis ar juridinis asmuo, kuris gamindamas ir tiekdamas elektros energiją vykdo ekonominę veiklą, privalo registruotis PVM mokėtoju, jei už patiektas prekes per metus gauto atlygio suma viršija 45 000 eurų, ir nuo ribos viršijimo momento apskaičiuoti PVM nuo visų atitinkamų tiekimų.

u) Pakoreguotas PVM įstatymo 64 str. komentaras dėl reikalavimų, keliamų sąskaitoms faktūroms, pagal kurias PVM sumos įtraukiamos į atskaitą.

Atnaujintame komentare išaiškinta, jog teisę į PVM sumos gali būti atskaitomos tiek iš paprastos, tiek iš supaprastintos sąskaitos faktūros, jeigu ji atitinka Direktyvos ir PVM įstatymo reikalavimus.

v) Papildytas PVM įstatymo 21 str. komentaras, aiškinantis socialinių paslaugų neapmokestinimą PVM

Komentare paaiškinta socialinių paslaugų sąvoka, kuri apima: prevencines, bendrąsias, specialiąsias paslaugas. PVM direktyvoje taip pat nustatyta, jog socialinės paslaugos PVM neapmokestinamos, jeigu jos:

  1. glaudžiai susijusios su globa ir rūpyba bei socialinės apsaugos darbu;
  2. paslaugos nebūtinai tiesiogiai teikiamos slaugos reikalingiems asmenims.

Komentare paaiškinta, jog glaudžiai su globa ir rūpyba bei socialinės apsaugos darbu susijusiomis paslaugomis PVM tikslais laikomos paslaugos, kurių teikimas yra būtinas su globa ir rūpyba bei socialinės apsaugos darbu susijusiems sandoriams vykdyti. Šios paslaugos nebūtinai turi būti įtrauktos į Socialinių paslaugų katalogą.

Komentare taip pat išaiškinta, kad socialinių paslaugų teikėjais yra socialinių paslaugų įstaigos bei socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys. Tačiau, PVM lengvata šioms paslaugoms gali būti taikoma, ir kitiems asmenims jeigu:

  • jam yra nustatytos specialios nuostatas,
  • teikiant šias paslaugas yra tenkinamas bendras interesas,
  • kitiems tą pačią veiklą vykdantiems apmokestinamiesiems asmenims jau suteiktas panašus pripažinimas,
  • didžiąją nagrinėjamų paslaugų kainos dalį atlygina ligonių kasos arba kitos socialinės apsaugos įstaigos.

3. Teismų praktikos naujienos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos naujienos

Šiame naujienlaiškyje norėtumėme atkreipti dėmesį į LVAT 2025 m. IV ketvirčio suformuotą praktiką mokestiniuose ginčuose, kuriuose buvo priimti galutiniai teismo sprendimai ir pateikiamas esminis mokesčių teisės aktų nuostatų aiškinimas.

  1. LVAT pažymėjo, kad norint išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, būtina pateikti ne tik formalius apskaitos dokumentus, bet ir objektyvius įrodymus, patvirtinančius faktišką paslaugų gavimą ar jų perdavimą. Teismas taip pat nustatė, jog bendrovės darbuotojams išmokėti dienpinigiai faktiškai buvo skirti siekiant išvengti GPM mokėjimo, nes degalų pirkimo duomenys nesutapo su komandiruočių įsakymais nurodytomis datomis, o kai kurios komandiruotės buvo deklaruotos susitikimams su įmonėmis, su kuriomis bendrovė realiai neturėjo verslo santykių. Taip pat byloje buvo sprendžiama ar įmonei priklausantys automobiliai, išnuomoti kitai įmonei, buvo naudojami įmonės veikloje. Nors Pareiškėjas tvirtino, kad nuomininko naudojimasis automobiliu gali būti pagrįstas padarytais administraciniais nusižengimais, tačiau teismas palaikė VMI poziciją, jog nuomos sutartys buvo sudarytos siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.
  2. LVAT konstatavo, kad mokesčių teisės aktai nenumato galimybės po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pakeisti paveldėtų akcijų vertės nustatymo būdo. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai paveldėtojas, apskaičiuodamas paveldimo turto mokestį, pasirinko akcijų nominalią (buhalterinę) vertę kaip apmokestinimo pagrindą, jis vėliau negali šio pasirinkimo pakeisti ir vietoje to taikyti turto vertintojo nustatytos rinkos vertės.
  3. LVAT išaiškino, jog palyginamosios įmonės, gali būti skirtingos teisinės formos, tačiau turi vykdyti tą pačią veiklą ir laikytis tų pačių veiklos tikslų. Teismas konkrečioje situacijoje analizavo, ar mokesčių administratorius remdamasis uždarųjų akcinių bendrovių duomenimis pasirinko tinkamas įmones palyginti kiek mokesčių nesumokėjo viešoji įstaiga besiverčianti mažmenine prekyba. Teismas taip pat priminė, kad palyginamųjų įmonių pardavimų apimtys ir prekių likučio ir pajamų santykis gali tiksliai neatitikti nustatyto įstaigoje ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad palyginimui buvo atrinktos netinkamos įmonės, kadangi MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareiga mokesčių administratoriui apskaičiuoti tikslų mokestinės prievolės dydį.
  4. LVAT pabrėžė, kad mokesčių administratorius privalo atlikti išsamų tyrimą ir įvertinti faktines aplinkybes, nes net ir nedidelė rekonstruoto turto dalis, naudojama PVM apmokestinamoje veikloje, gali suteikti teisę į PVM atskaitą. Teismas nustatė, kad Bendrovė pagerino gyvenamąsias patalpas, įtraukė su tuo susijusį PVM į atskaitą ir nuomojo jas per tarpininką fiziniam asmeniui. Ši sandorių struktūra buvo dirbtinė – sudaryta vieninteliu tikslu išvengti PVM mokėjimo, nes tiesiogiai nuomojant patalpas fiziniam asmeniui, Bendrovė nebūtų turėjusi teisės į pirkimo PVM atskaitą. Tačiau, maža dalis turto buvo naudojama tarpininko, kuri buvo juridinis asmuo, todėl ši pastato dalis buvo galimai naudojama įmonės veikloje ir atitinkamai, nuo jos galėjo būti atskaitomas PVM.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos naujienos

ESTT per 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį išnagrinėjo 13 bylų, kuriose priimti sprendimai, susiję su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) nuostatų taikymu bei 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – Akcizų direktyva).

Šiame naujienlaiškyje pateikiame informaciją apie aktualiausius ESTT sprendimus, turinčius įtakos mokesčių apskaičiavimo praktikai Lietuvoje.

  1. ESTT vertino kaip PVM tikslais traktuoti pirkimus, kai skaitmeninės paslaugos teikiamos per programėlių parduotuvę. ESTT nusprendė, kad programėlių parduotuvė gali būti laikoma paslaugų teikėja pagal PVM direktyvos 28 str., jeigu ji galutinio vartotojo atžvilgiu veikia savo vardu, net jei užsakymo patvirtinimuose nurodomas kūrėjas ir jo valstybės PVM. Tai reiškia, kad PVM tikslais laikoma, jog kūrėjas teikia paslaugą platformai, o platforma – galutiniams vartotojams. Tokiu atveju kūrėjo platformai suteiktos paslaugos teikimo vieta nustatoma pagal 44 str., t. y. platformos įsisteigimo valstybėje. Taigi šis ESTT sprendimas yra svarbus nustatant, kada skaitmeninė platforma laikoma atsakinga už PVM mokėjimą.
  2. ESTT sprendė, ar akcizų lengvatai taikyti pakanka kvapiųjų medžiagų paskirties, nereikalaujama įrodyti faktinio panaudojimo. ESTT vertino, kad akcizų mokesčio lengvata kvapiųjų medžiagų, kurių sudėtyje yra alkoholio, atžvilgiu negali būti siejama su reikalavimu įrodyti jų faktinį panaudojimą gėrimuose, kurių alkoholio koncentracija neviršija 1,2 %. Pakanka, kad produktai būtų skirti maisto ar nealkoholinių gėrimų gamybai – vien tik ketinimas juos naudoti šiam tikslui yra pakankamas. Taigi toks ESTT sprendimas sumažina įrodinėjimo naštą kvapiųjų medžiagų gamintojams ir platintojams bei apriboja ginčų su muitinės institucijomis riziką.
  3. ESTT išplėtė skolų išieškojimo apibrėžimą, įtraukdamas ne tik reikalavimų perleidimą, tačiau ir kitas finansines paslaugas susijusias su skolų išieškojimu. ESTT konstatavo, kad tiek faktoringas per reikalavimų perleidimą, tiek faktoringas, grindžiamas įkeitimu, sudaro vieną nedalomą paslaugą, kurios esminis tikslas yra reikalavimų išieškojimas, todėl tokios paslaugos apmokestinamos PVM, nepriklausomai nuo jų teisinės formos. Šiuo sprendimu ESTT aiškiai pažymėjo, kad sandorio dirbtinai skaidyti negalima siekiant skirtingo PVM režimo, todėl tiek finansavimo komisiniai, tiek sutarties sudarymo ar dokumentų parengimo mokesčiai turi būti traktuojami kaip vienos PVM apmokestinamos skolų išieškojimo paslaugos dalis.
  4. ESTT konstatavo, kad nacionalinis teismas neprivalo remtis baudžiamojo teismo sprendimu – akcizų prievolė gali būti solidariai taikoma ir asmeniui, kuris dar tik siekė gauti leidimą tapti įgaliotu apmokestinamų prekių sandėlio savininku. ESTT išaiškino, jog nacionalinis teismas nustatydamas kam tenka prievolė sumokėti akcizus, nėra saistomas baudžiamojo teismo sprendimo, kuriuo už valstybės biudžetui padarytą žalą atsakingu pripažintas konkretus fizinis asmuo (juridinio asmens darbuotojas ar vadovas), todėl apmokestinamasis sandėlis gali būti solidariai atsakingas už susidariusią nesumokėto akcizo skolą. Taip pat Teismas nurodė, užtenka to, kad juridinis asmuo siektų gauti leidimą tapti įgaliotu apmokestinamų prekių sandėlio savininku, kad jam kiltų pareiga sumokėti akcizus, kai jo atsargose trūksta tam tikro kiekio etilo alkoholio.
  5. ESTT išaiškino, kad kredito tarpininko paslaugos, prisidedančios prie paskolos sutarčių sudarymo, laikomos PVM neapmokestinamomis finansinėmis paslaugomis. ESTT vertino, kad kredito tarpininko paslaugos laikomos derybomis dėl paskolos ir yra neapmokestinamos PVM, net jei paskolos sąlygas nustato kredito įstaiga, tarpininkas neturi įtakos pasiūlymo turiniui ar teisės veikti jos vardu, o klientai laisvai renkasi kredito įstaigą. Lemiamas kriterijus – tai, kad tarpininkas faktiškai prisideda prie paskolos sutarčių sudarymo ir jo atlygis priklauso nuo sudarytų sutarčių.
  6. ESTT nusprendė, kad prekių tiekimas taikant trikampės prekybos apmokestinimo taisykles laikomas įvykusiu net jei pirkėjas jų fiziškai negauna, o perparduoda dar prekės neturėdamas fiziškai savo sandėlyje. Tai, kad pardavėjas, taikantis trikampės prekybos apmokestinimo taisykles, žino, jog prekės fiziškai gabenamos ne tiesiogiai pirkėjui, o toje pačioje valstybėje PVM mokėtojui registruotam pirkėjo klientui, neturi įtakos trikampės prekybos sąlygų įvykdymui. Tačiau trikampės prekybos apmokestinimo taisyklės negali būti taikomos, jei nustatoma, kad įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti, jog dalyvauja sukčiaujant PVM tiekimų grandinėje.
  7. ESTT konstatavo, kad solidari atsakomybė už PVM galioja ir paslaugų gavėjui, žinojusiam apie pažeidimą. Teismas pabrėžė, jog valstybės narės gali numatyti solidariąją atsakomybę už PVM net tada, kai pagrindinis mokesčio mokėtojas jau nebeegzistuoja, jei tai yra būtina siekiant veiksmingo PVM surinkimo ir mokesčio apsaugos prieš piktnaudžiavimą.
  8. ESTT išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiama, ar prekių tiekimo Bendrijos viduje neapmokestinimas PVM gali būti atsisakytas vien dėl to, kad tiekėjas neatitinka Įgyvendinimo reglamento Nr. 282/2011 45a straipsnyje nustatytų įrodinėjimo prezumpcijos sąlygų. ESTT išaiškino, kad ši prezumpcija, grindžiama konkrečių nepriklausomų transportavimo įrodymų rinkiniu, tik palengvina tiekėjo pareigą įrodyti prekių tiekimą Bendrijos viduje, tačiau nėra išimtinė, todėl jos sąlygoms nesant įvykdytoms mokesčių institucijos negali automatiškai atsisakyti taikyti prekių neapmokestinimo, o privalo vertinti visus kitus pateiktus įrodymus, patvirtinančius faktinį prekių išsiuntimą ar išgabenimą į kitą valstybę narę.