Lietuvos ekonominė ateitis priklauso ne tik nuo to, kokias strategijas sugebame suformuluoti, bet ir nuo to, kaip jos atlaiko geopolitinį, demografinį, institucinį ir visuomeninį spaudimą. Kada kyla didžiausi iššūkiai? Ką daryti, kai reikia priimti nepatogius sprendimus neapibrėžtomis aplinkybėmis? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo įvairių sričių lyderiai, dalyvaujantys Lietuvos ekonomikos potencialo tyrime.
Nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE organizavo Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą, kuris tampo bandymu ne prognozuoti vieną „teisingą“ ateitį, o išbandyti kelias galimas.
Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbandė save įvairiose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose jie priėmė sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.
Ketvirtojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesijoje dalyvavo politologai Agnė Paliokaitė ir Marius Kalanta, teisininkai Laimonas Skibarka ir Laura Kamarauskienė, ekonomistai Aleksandras Izgorodinas ir Simonas Čepėnas, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė ir dramaturgas Marius Ivaškevičius bei verslo atstovai Kęstutis Jusčius, Mindaugas Statulevičius, Lina Mockutė ir Mantas Katinas.
Tarp produktyvumo ir socialinės įtampos
Šios sesijos metu ryškiausiai atsiskleidė technologinės transformacijos paradoksas: technologijos suvokiamos kaip būtina ekonomikos modernizavimo sąlyga, tačiau kartu jos kuria didelį individualų ir kolektyvinį nesaugumą darbo rinkoje. Pasak dalyvių, technologinis pokytis nebėra abstrakti ateitis – jis jau turi poveikį realioms darbo vietoms.
„Produktyvumas turi savyje ir vieną neigiamą aspektą – tai yra darbo vietų karpymas ir žudymas“, – aiškino Aleksandras Izgorodinas.
Buvo akcentuojama, kad darbuotojai turi tapti aktyviais technologinio pokyčio dalyviais, nuolat kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, tačiau ne visi darbuotojai turi tokias galimybes. Technologinis efektyvumas šiame kontekste tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu – kas prisiima atsakomybę už tuos, kurie iškrenta iš darbo rinkos.
Plačiau skaitykite „Politika.“.
