Valdui Benkunskui, Vilniaus merui, iškėlus idėją, kad sostinėje teismo įpareigotus nugriauti Maskvos namus tą savo lėšomis visuomeniniais pagrindais galėtų padaryti verslas, statybininkai idėjos neatmeta, tačiau ar toks bendradarbiavimas ir parama įmanoma – kyla klausimų.
V. Benkunskas teigia norintis inicijuoti Paramos ir labdaros įstatymo pakeitimus, kuriais paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos paramą galėtų priimti ne tik pinigais bei paslaugomis, kaip yra dabar, bet ir darbais. Šiuo atveju tokią paramą, mero įsivaizdavimu, turėtų priimti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, jog verslas neatlygintinai nugriautų Maskvos namus.
„Lauksime atsakymų iš Statybos inspekcijos, bet šituo keliu esame pasirinkę siūlyti eiti valstybei. Tikiuosi, kad tas biurokratizmas (per 4 m. nuo teismo sprendimo nenugriauti Maskvos namai – VŽ), kuris yra demonstruojamas, pagaliau palūš“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas.
Tačiau Statybos inspekcija paramos gavėjo statuso neturi.
„Paramą turėtų priimti Statybos inspekcija, nes išskirtinai jie turi vykdyti pastatų griovimo funkciją, tai jų kompetencija. Net jei šiai dienai inspekcija neturi paramos gavėjo statuso, kaip biudžetinė įstaiga tokį statusą ji galėtų įgyti. Tai noro ir pastangų klausimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija būdama biudžetinė įstaiga tokį statusą jau turi įgijusi“, – po spaudos konferencijos VŽ patikslino savivaldybė.
Statybos inspekcija komentare VŽ teigia, kad apie šią iniciatyvą žino tik tiek, kiek buvo pristatyta spaudos konferencijoje, o oficialių pasiūlymų ar konkrečių sprendimų nėra gavusi.
„Inspekcija visada yra pasirengusi bendradarbiauti siekiant bendro tikslo – įvykdyti teismo sprendimą ir užtikrinti, kad statinio nugriovimas būtų organizuotas teisėtai ir saugiai. Tačiau konkrečių bendradarbiavimo iniciatyvų iš savivaldybės kol kas nesame gavę“, – komentuoja inspekcija.
Vilniaus meras ketvirtadienį kalbėjo, kad Statybos inspekcija nebendrauja su savivaldybe.
„Mes su jais dabar susirašinėjame raštu, deja, į raštus mums nebeatsako, dėl kažkokių priežasčių“, – teigė V. Benkunskas.
Tuo metu Statybos inspekcija teigia, kad į savivaldybės ar mero pateikiamas užklausas atsako tokia pačia tvarka kaip ir į kitų institucijų ar asmenų paklausimus.
„Statinio griovimas turi būti organizuojamas laikantis galiojančių teisės aktų ir viešųjų pirkimų procedūrų. Verslo atstovai kviečiami dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir teisėta tvarka, prisiimant atsakomybę už darbus, įgyvendinti statinio griovimą. Jei tokie darbai galėtų būti atlikti efektyviai ir už mažesnę kainą, būtų tik sveikintina. Deja, kol kas matome daugiau viešų pareiškimų ir bandymų ginčus dėl konkursų spręsti teisminiu keliu, o ne realų dalyvavimą konkurso procedūrose“, – priduria ji.
„Grindos“ atstovai spaudos konferencijoje teigė, kad šio objekto priežiūra miestui kas mėnesį kainuoja po 500 Eur.
„Teritorija aptverta, joje budi apsauga, jeigu reikia. Dabar įsilaužimų nėra. Per mėnesį apsaugai reikia išleisti apie 500 Eur“, – sakė „Grindos“ atstovai.
Nerado rangovo
Statybos inspekcija, įpareigota nugriauti pastatą, 2025 m. paskutinę dieną pranešė, kad nė vienas iš konkurse dalyvavusių rangovų neatitiko kvalifikacijos reikalavimų. Tačiau inspekcija sulaukė dalyvio pretenzijos, todėl šiuo metu dar negali priimti tolesnių sprendimų dėl naujo pirkimo.
„Artimiausias teismo posėdis numatytas kovo 17 d. Pasibaigus teisminiam procesui ir priėmus galutinį sprendimą, esame pasirengę nedelsiant paskelbti naują viešąjį pirkimą statinio griovimo darbams atlikti“, – nurodo inspekcija.
Galimo rangovo, griausiančio pastatą A. Juozapavičiaus g. 30, paieškos prasidėjo 2024 m. rudenį. Tuomet skelbta, kad konkurso laimėtoją ketinama išrinkti iki gruodžio 16 d.
Pirkimo dokumentuose buvo numatyta, kad nugriauti pastatą ir sutvarkyti statybvietę gali kainuoti 1,846 mln. Eur (be PVM).
Rangovams buvo keliamas reikalavimas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo būti įvykdžius ypatingųjų statinių griovimo darbų kultūros paveldo apsaugos zonoje. Taip pat įmonėje turi dirbti statybos darbų vadovas, kuris per paskutinius 5 metus būtų vadovavęs tokio statinio griovimo darbams.
Kyla abejonių
Donatas Lapinskas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ ekspertas, VŽ abejoja, ar ši idėja teisiškai būtų įmanoma.
„Savavališkos, neteisėtos statybos padarinių šalinimas yra reglamentuota Statybos inspekcijos pareiga. Vilniaus mero mintis smagi, bet niekas neturėtų už inspekciją atlikti jos funkcijos arba atiduoti funkcijos kaip paramos“, – sako ekspertas.
Jo vertinimu, naudos gavėjas galėtų būti valstybė, kuriai būtų galima suteikti paramą.
„Statybos inspekcija yra valstybės subjektas, įgaliotas įstatymų teikti tam tikras administracines paslaugas, kaip statybos priežiūra bei savavališkos arba neteisėtos statybos šalinimas, bet ji nėra naudos gavėja“, – teigia D. Lapinskas.
Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ teigia, kad Statybos inspekcija šiuo metu nėra įsiregistravusi kaip paramos gavėja, tačiau pagal Labdaros ir paramos įstatymą tą galėtų padaryti.
„Kadangi inspekcijai suteikti įgaliojimai organizuoti statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, teismui panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, ji privalo organizuoti pastato griovimą ir statybvietės tvarkymą. Ar galima tą daryti ne perkant paslaugas, o priimant paramą – iš esmės taip. Pati Vilniaus miesto savivaldybė priima paramą, pavyzdžiui, statybos darbų metu sukurtu rezultatu – ilgalaikiu turtu, vaikų žaidimo aikštelėmis, želdynais“, – sako jis.
Plačiau skaitykite vz.lt.
