Kaip 2020 m. paveikė technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT) sektorių mūsų regione – ar jo plėtra buvo pristabdyta, o gal įvyko pokyčių tam tikruose procesuose? Šiame naujienlaiškyje „Sorainen“ TMT komanda apžvelgia pagrindines sektoriaus tendencijas ir pokyčius, įvykusius per praėjusius metus, bei dalijasi įžvalgomis apie tai, ko galime tikėtis šiemet.

Technologijos

Technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų (TMT) bei startuolių sektoriai toliau aktyvins įmonių įsigijimų ir susijungimų bei privataus kapitalo rinką

Pandemija dar labiau paskatino verslo skaitmeninimo ir investicijų į technologijas tendencijas, tad TMT sektorius 2020 m. pasaulio sandorių rinkoje buvo pats aktyviausias. Remiantis „Mergermarket“ statistika, bendra pasaulinė TMT sektoriaus įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorių vertė šoktelėjo net 56,8 %  (nuo 543,4 mlrd. JAV dolerių 2019 m. iki 851,8 mlrd. JAV dolerių 2020 m.).

2020-ieji išsiskyrė rekordiniu investicijų į Baltijos šalių startuolius skaičiumi. Tai yra pirmas kartas, kai net penki iš dešimties didžiausių pagal vertę sandorių buvo susiję su investicijomis į startuolius ar jų įsigijimais („Bolt“ (du sandoriai), „Coolbet“, „Drops“, „Skeleton Technologies“). Be to, lapkritį Estijos startuolis „Pipedrive“ pritraukė investiciją, kilstelėjusią įmonės vertę iki 1,5 milijardo JAV dolerių, ir tapo penktuoju vienaragiu Estijoje!

Baltarusijoje 2020 m. taip pat sudaryta reikšmingų sandorių, įskaitant „Moonsoft“ sandorį su „Wargaming“ dėl „Melsoft games“ ir „Embracer Group“ įgyvendintą „Easybrain“ įsigijimą. Nepaisant šalyje susidariusios situacijos, specialios aukštųjų technologijų parkui taikomos sąlygos skatina IT verslą atkreipti dėmesį į Baltarusiją.

Baltarusijos telekomunikacijų sektorius taip pat sulaukė nemažai dėmesio – Turkijos turto fondas kreipėsi dėl Baltarusijos telekomunikacijų tinklų CJCS (BeST), vieno iš trijų Baltarusijos mobiliojo ryšio operatorių ir „Turkcell“ grupės nario, įsigijimo. Atsižvelgiant į neslūgstantį dėmesį TMT sektoriui visame pasaulyje ir stiprią Baltijos startuolių ekosistemą, galima numatyti, kad TMT sektorius išliks aktyvus ir 2021 m.

Įmonės perkelia verslą į internetą ir dirba nuotoliniu būdu

Skaitmeninės platformos ir sprendimai suteikia galimybes įmonėms išbandyti naujus kanalus ir plėsti savo verslą, taip gerinant finansinius rezultatus. Nauji verslo modeliai tikriausiai paskatins naujų atitikties reikalavimų atsiradimą tokiose srityse kaip santykių valdymas su SaaS (angl. Software As A Service – programinė įranga kaip paslauga) tiekėjais ar tarpininkais, skirtingas reklamos ir rinkodaros taisykles bei kibernetinio saugumo poreikio augimą. Be to, tam tikros sritys – pavyzdžiui, sveikatos technologijos, e. komercija, e. valdymas, fintech –  gali būti išskirtos kaip savarankiškos tendencijos.

Teisės aktų leidybos iniciatyvos, prisidedančios prie skaitmenizavimo procesų Baltijos šalyse ir Baltarusijoje, bus tęsiamos ir 2021 m. Čia galite susipažinti su teisiniais aspektais, aktualiais perkeliant verslą internetą.

Skaitmeninės ekonomikos reguliavimas

Siekdama įveikti iššūkius, susijusius su saugesnės skaitmeninės erdvės kūrimu ir vienodų sąlygų užtikrinimu, Europos Komisija pristatė Skaitmeninių paslaugų teisės aktų paketą. Dviejuose pasiūlymuose numatytas didelis žingsnis į priekį atnaujinant internetiniams tarpininkams – bendrovėms, talpinančioms trečiųjų šalių turinį arba parduodančioms trečiųjų šalių produktus – taikomas taisykles. Pasiūlymai iš esmės pakeis tai, kaip įmonės siūlo ir naudoja skaitmenines paslaugas Europos Sąjungoje. Skaitmeninių rinkų teisės aktas nukreiptas prieš konkurencijos stygių skaitmeninėse rinkose, o Skaitmeninių paslaugų teisės aktas yra susijęs su skaidrumo užtikrinimu ir vartotojų apsauga.

Kibernetinis saugumas aktualesnis nei bet kada

2021 m. susidursime su daugiau duomenų saugumo pažeidimų bei „ransomware“ ir programinės įrangos atakų. IBM apskaičiavo, kad 2020 m. vien JAV duomenų saugumo pažeidimai kainavo 3,86 mln. eurų, o programinės įrangos atakų per metus išaugo 2000 %. Skaitmenizacija ir nuotolinis darbas  šias tendencijas tik dar labiau suaktyvins.

Reaguodama į augančias kibernetines grėsmes, Europos Komisija pateikė atnaujintos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (NIS 2 direktyvos) pasiūlymą. Taip siekiama užtikrinti, kad direktyva geriau atitiktų dabartinius poreikius ir būtų veiksminga ateityje. Pakeitimai apima aukštus saugumo reikalavimus įmonėms ir griežtesnes priežiūros priemones nacionalinėms valdžios institucijoms.

Baltarusija pristato naujas asmens duomenų ir atsakomybės už jų nesilaikymą (nuo administracinės iki baudžiamosios) taisykles, kurios gali gerokai pakeisti šiuo metu taikomą požiūrį.

Modernizuota tarpvalstybinei e. prekybai ES taikomo PVM sistema

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigalioja modernizuotos PVM taisyklės, taikomos tarpvalstybinės e. prekybos veiklai Europos Sąjungoje. Naujosios taisyklės atneša reikšmingų pakeitimų teisinėje sistemoje, reguliuojančioje PVM prievoles įmonėms, vykdančios tarpvalstybinius prekių ir paslaugų pardavimus galutiniams vartotojams. Taisyklės apima nuotolinę prekybą ES ir nuotolinę į ES importuotų prekių prekybą. Taisyklės užtikrins, kad PVM būtų teisingai sumokėtas valstybei narei, kurioje atliekamas tiekimas, laikantis apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principo.

Žiniasklaida

Skaitmenizacija toliau daro didelę įtaką žiniasklaidos ir reklamos sektoriams

Tobulėjant skaitmeninėms priemonėms, padidėjo tarptautinių žiniasklaidos priemonių įtaka, vietos žiniasklaida susiduria su iššūkiais teikti lygiavertį visapusišką ir plačiai prieinamą turinį. Dalį šių iššūkių ES ketina spręsti taikydama Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, kuri reguliuoja tradicines televizijos transliacijas, paslaugas pagal pareikalavimą, taip pat dalijimosi vaizdo įrašais platformas. Šia direktyva siekiama sukurti vienodas sąlygas visiems sektoriaus dalyviams.

Baltijos šalyse ir Baltarusijoje žiniasklaidos sektoriaus įmonių susijungimai ir įsigijimai nėra retenybė. Šiuo metu Latvijos vyriausybė svarsto galimybę sekti Lietuvos ir Estijos pavyzdžiu sujungiant nacionalines radijo ir televizijos žiniasklaidos priemones, tuo pačiu pašalinant jas iš reklamos rinkos. Taigi konkurencijos teisės klausimai artimiausiu metu čia turėtų išlikti aktualūs ar net sulaukti dar daugiau dėmesio.

Pagrindiniai socialinių tinklų žaidėjai sulaukia reguliavimo institucijų dėmesio

Per pastaruosius metus socialinių tinklų įtaka labai išaugo ir toliau didės 2021 m. Nors žiniasklaidos reguliavimo ir vartotojų apsaugos institucijos jau atkreipė dėmesį į nuomonės formuotojų (angl. influencers) ir kitų socialinių tinklų paskyrų vykdomas reklamines kampanijas, teisinė sistema, reguliuojanti tokią veiklą socialiniuose tinkluose, yra vis dar kuriama.

Taip pat tikėtina, kad atsiras papildomų reikalavimų identifikavimui ir atsiras nauja socialinių tinklų blokavimo praktika, ypač Baltarusijoje. Galima tikėtis, kad artimiausiu metu bus nustatyti konkretūs reikalavimai turiniui ir sankcijos už jų nesilaikymą.

Telekomunikacijos

Baltijos šalyse ir Baltarusijoje spartėja 5G diegimas

Baltijos šalys ir Baltarusija pirmauja naujos kartos 5G ryšio diegime, o Latvija yra viena pirmųjų pasaulyje – ji 5G tinklą naudoti pradėjo 2019 m. birželį. 5G ryšio diegimas priklauso nuo to, ar reguliuojančios institucijos numatytu laiku paskirsto technologijai skirtą radijo spektrą, kita vertus didžioji spektro dalis lieka nepanaudota dėl Rusijos vartojimo keliamų trikdžių.

Užsienio technologijų integravimas į esamus Europos mobiliojo ryšio tinklus lėtina 5G diegimą, nes Baltijos šalių vyriausybės siekia uždrausti tam tikrų didelės rizikos technologijų naudojimą savo tinkluose.

Europos elektroninių ryšių kodeksas

Perkeldamos Europos elektroninių ryšių kodeksą į nacionalinę teisę, ES šalys žengia į naują elektroninių ryšių sektoriaus reguliavimo erą. Nemažai pokyčių galima tikėtis ir e. ryšius reguliuojančiuose teisės aktuose Baltijos šalyse.

Naujasis kodeksas:

  • praplečia reguliavimo sritį ir apima visas tarpasmeninio ryšio paslaugas, neapsiribojant vien signalo perdavimo paslaugomis. Tai reiškia, kad interneto telefonija (angl. Voice over Internet Protocol – VoIP) ir žinučių siuntimo paslaugos, tokios kaip „Whatsapp“, „Facebook Messenger“ ar „Skype“, dabar patenka į apibrėžimą;
  • skatina investuoti į suderintus didelio pajėgumo tinklus, įpareigojant ES valstybes nares užtikrinti, kad radijo spektro turėtojo teisės galioja mažiausiai 15 metų su galimybe jas pratęsti;
  • užtikrina operatoriaus prieigą prie infrastruktūros objektų gatvėse (pvz., žibintų stulpų, gatvių ženklų), kad būtų galima įrengti belaidžius prieigos taškus sąžiningomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, taip skatinant investicijas į 5G tinklus mažinant tinklo diegimo išlaidas;
  • palengvina naujų operatorių patekimą į rinką – taikomas „naudok arba prarask“ principas panaikinant radijo spektro licencijas.

Tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis taisyklių pratęsimas skatina inovacijas

Tarptinklinio ryšio savosios šalies kainomis (angl. „Roam-Like-At-Home“) taisyklės įsigaliojo 2017 m. birželio 15 d. Europos Komisija pasiūlė naują reglamentą, dešimčia metų pratęsiantį dabartines taisykles, kurių galiojimas baigsis 2022 m.

Tarptinklinis ryšys yra būtinas siekiant palengvinti naujovių diegimą ir daiktų interneto įgyvendinimą. Įrenginių sąveikavimas internetu iš esmės yra valstybių sienas peržengianti veikla, o tarptinklinis ryšys bus labai svarbus siekiant skatinti naujoves automobilių, sveikatos, aplinkos ir energetikos sektoriuose. Panašios taisyklės šiuo metu yra svarstomos Baltarusijoje ir Rusijoje kaip derybų dėl tarpvalstybinės integracijos dalis.

Jei turite klausimų, mūsų TMT ekspertai yra pasirengę į juos atsakyti: