Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų – neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo – ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo.

Apie tai, kokios teisinės pasekmės kyla tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kada atsiranda teistumas ir kokiomis sąlygomis gali būti pradėta apkaltos procedūra, kalba teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Žilvinas Rudys.

Ką teismo nuosprendis reiškia teistumo prasme?

Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas – nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savaime dar nesukuria teistumo.

Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes – jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.

„Nustačius teisės taikymo pažeidimus, byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo arba nutraukta, tačiau svarbu tai, kad nuosprendis laikomas įsiteisėjusiu nuo apeliacinės instancijos sprendimo paskelbimo, o kasacinis teismas peržiūri jau įsiteisėjusius nuosprendžius“, – sako „Sorainen“ ekspertas.

Plačiau skaitykite 15min.lt.