Australijoje įsigaliojo prieštaringai vertinamas įstatymas, draudžiantis vaikams iki 16 metų turėti socialinių tinklų paskyras. Tokia priemone siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamą poveikį jų sveikatai ir raidai galinčio daryti turinio. Visgi ne visi tokiam žingsniui pritaria, o įstatymą jau bandoma ginčyti Australijos Aukščiausiame Teisme. Anot teisės firmos „Sorainen“ teisininko Povilo Plikūno, Australijos atvejis paskatino diskusijas ir Europos Sąjungoje (ES), kur taip pat yra siūlymų griežčiau reguliuoti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų. Tad šis klausimas gali tapti aktualus ir Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apeliuoja į pažeistas teises

Į Australijos Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi du penkiolikmečiai. Juos palaiko žmogaus teisių organizacija „Digital Freedom Project“. Ieškovų teigimu, Australijos valdžios priimtas įstatymas pažeidžia nepilnamečių teisę į informaciją ir laisvą komunikaciją. Teismas bylos turėtų imtis kitų metų vasarį. Iki to laiko įstatymas lieka galioti, o jo reikalavimų neužtikrinančioms technologijų bendrovėms gresia iki 50 mln. Australijos dolerių (apie 28,5 mln. eurų) siekiančios baudos.

„Procesai Australijoje turbūt dar labiau įsiūbuos viešojoje erdvėje jau kurį laiką girdimas ir matomas diskusijas dėl socialinių tinklų žalos nepilnamečiams. Kyla klausimas – ar siekiant šią žalą mažinti visiškas prieigos prie socialinių tinklų apribojimas yra proporcinga priemonė? Ar ji nepamina prigimtinės asmens teisės į informaciją, atsižvelgiant į tai, kad šiais laikais socialiniai tinklai – ypač tarp nepilnamečių – yra vienas pagrindinių informacijos ir žinių šaltinių? Į šiuos klausimus turės atsakyti Australijos Aukščiausiasis Teismas, bet jie taip pat aktualūs ir mūsų visuomenei“, – sako P. Plikūnas.

ES ruošia dirvą naujam reguliavimui

Platesnės diskusijos šia tema Lietuvoje ir ES gali būti neišvengiamos. Siūlymų labiau kontroliuoti nepilnamečių prieigą prie socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos priemonių jau yra. Europos Parlamentas lapkričio pabaigoje priėmė rezoliuciją, kuria siūloma nustatyti bendrą 16 metų amžiaus cenzą socialinių tinklų, vaizdo dalijimosi platformų ir net dirbtinio intelekto įrankių naudojimui. Visgi šioje rezoliucijoje numatoma galimybė 13–16 metų vaikams šiomis programomis naudotis su tėvų sutikimu.

Siekdamas apsaugoti nepilnamečių privatumą elektroninėje erdvėje Europos Parlamentas taip pat ketina kovoti su priklausomybių vystymąsi skatinančiomis žalingomis socialinių tinklų platformų praktikomis, o taip pat uždrausti ES standartų neatitinkančias internetines svetaines ir programėles bei imtis aktyvių veiksmų ribojant įsitraukimą skatinančias (angl. persuasive) technologijas, pavyzdžiui, tikslines reklamas.

Plačiau skaitykite delfi.lt.