Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, pranešimų dėl galimo smurto darbe skaičius auga. Ši tendencija rodo, kad darbuotojų švietimas ir tinkamas mobingo atpažinimas tampa kritiniu uždaviniu kiekvienai organizacijai. Laidoje „Labas rytas, Lietuva“ mūsų partnerė, advokatė Jurgita Karvelė pasidalino esminėmis įžvalgomis apie tai, kaip teisiškai apibrėžiamas psichologinis smurtas ir kokios pareigos tenka darbdaviams.
Kaip atskirti konstruktyvų darbą nuo smurto?
Darbo teisėje psichologinis smurtas apibrėžiamas kaip bet koks veiksmas, kuriuo menkinamas ar žeminamas darbuotojas, verčiant jį jaustis blogai. Tai apima ir neteisėtus veiksmus, tokius kaip užgaulūs juokeliai ar nepagrįstas spaudimas. Vertinant tokias situacijas, svarbiausias klausimas yra ne ką darbdavys sako, o kaip jis tai daro.
Darbdavys turi pilną teisę ir pareigą duoti užduotis bei teikti grįžtamąjį ryšį. Jei tai daroma mandagiai, konstruktyviai ir pagarbiai – viskas yra gerai, net jei pati informacija darbuotojui yra nemaloni. Tačiau jei bendraujama nemandagiai, naudojant keiksmažodžius, žeminant žmogaus orumą ar menkinant jį kitų akivaizdoje, peržengiama teisinė riba ir susiduriama su psichologiniu smurtu.
Laidoje taip pat buvo aptarti darbdavio atsakomybės klausimai, kai įmonėje nėra įgyvendintos reikiamos prevencinės priemonės, bei tai, kaip ir kas turi atlyginti darbuotojui padarytą žalą.
Žiūrėkite visą laidos įrašą.
