Seime užregistruotos Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pataisos, kuriomis pirmą kartą būtų įteisinta lyčiai neutrali partnerystė Lietuvoje. Tai iki šiol ambicingiausias bandymas sukurti išsamų partnerystės modelį – projektuose daug sprendimų aiškiai priartina šį institutą prie santuokos, tačiau kartu palieka spragų, kurios gali turėti realių pasekmių partnerių ir ypač jų vaikų teisių apsaugai. Ką siūlo įstatymų pakeitimai ir kokie jų trūkumai matomi jau dabar?
Lietuva šiandien susiduria su teisiniu akligatviu – Konstitucinis Teismas (KT) balandžio mėnesį konstatavo, kad dabartinė padėtis, kai draudžiama tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, nes Civilinio kodekso straipsnis, pagal kurį partnerystė galėjo būti tik tarp vyro ir moters, buvo pripažintas neteisėtu. Kodeksas jau daugiau nei 20 metų numato, kad partnerystės institutą turi reglamentuoti specialus įstatymas, tačiau realių veiksmų nebuvo imamasi – tai KT vertinimu tapo netoleruotina spraga.
Tarp Europos Sąjungos valstybių narių liko vos penkios, kurios neturi nei tos pačios lyties santuokos, nei partnerystės reguliavimo – tai Bulgarija, Rumunija, Lenkija, Slovakija ir Lietuva. Latvijoje partnerystės įstatymas įsigaliojo 2024-aisiais, Estijoje – 2016-aisiais. Galima tik svarstyti, kodėl Baltijos kaimynės tą jau yra padariusios, kol mes trypčiojame vietoje – galbūt ten yra labiau gerbiami valstybių piliečiai ir jų teisės.
Todėl užregistruoti Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Civilinės būklės aktų registravimo, Notariato ir Gyventojų registro įstatymų pakeitimai Lietuvoje jau yra būtinybė, teigia advokatė – tiek dėl KT sprendimo privalomosios galios, tiek dėl tarptautinės teisės ir piliečių teisių apsaugos. Jei pakeitimų nebus, valstybė rizikuoja sustiprinti teisinę izoliaciją šeimoms, kurios faktiškai egzistuoja, bet neturi juridinio pagrindo.
Vis dėlto, registruoti projektai yra tik pirmas etapas – jie bus svarstomi komitetuose, gali sulaukti alternatyvių versijų, pataisų ir politinių korekcijų.
Tikėtina, kad į Seimo salę atkeliaus keli konkuruojantys modeliai, nes dalis politinių jėgų sieks stipresnio suvienodinimo su santuoka, o kita dalis – ryškesnio atskyrimo. Todėl šiandien dar neįmanoma pasakyti, koks galutinis variantas bus priimtas. Aišku tik tiek, kad KT nutarimas nepalieka erdvės neveikimui. Įstatymą Seimas turės priimti, klausimas tik – kokios apimties ir kokios kokybės tai bus partnerystė.
Kokių teisių partneriai įgytų įteisinus partnerystę
Projektuose partnerystė įtvirtinama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuriant šeimos santykius.
Formuluotė nėra neutrali – ji praktiškai atkartoja santuokos sampratą, tik be žodžio „santuoka“. Partneriai įgyja pareigą būti vienas kitam lojalūs, gerbti, remti moraliai ir materialiai. Tokios formuluotės iki šiol buvo taikomos tik sutuoktiniams. Įvedus jas partneriams, iš esmės pripažįstamas šeimos santykių turinys, kuris nėra vien turtinis ar procesinis. Praktiškai tai reiškia, kad teismai turės galimybę vertinti partnerių elgesį pagal moralinio įsipareigojimo standartą, kaip tai jau daro santuokos bylose.
Plačiau partnerės, advokatės Jurgitos Karvelės komentarą skaitykite skaitykite lrt.lt.
