Matyt, kiekvienam bent kartą yra kilusi mintis – o kas, jei atostogos niekada nesibaigtų? Tačiau darbdaviui tokia situacija gali kelti ne romantiškas svajones, o realius rūpesčius, ypač kai darbuotojas po atostogų darbe taip ir nepasirodo arba trumpai praneša, kad „dirbs iš užsienio“, nors tokie planai iš anksto nebuvo derinti. Toks elgesys kelia ne tik organizacinių, bet ir teisinių iššūkių: kada verta kantriai laukti, o kada – imtis veiksmų? Kaip darbdaviui reaguoti proporcingai, bet užtikrintai? Apie tai pasakoja teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė Aurelija Daubaraitė.
Kontaktuokite su darbuotoju ir neskubėkite su nuobaudomis
Jei darbuotojas negrįžta į darbą po atostogų, nereikėtų iš karto pradėti nuo formalaus reikalavimo pasiaiškinti ar grasinimo atleidimu. Jei darbuotojui nutiko nelaimė, tikėtina, kad darbdavys nėra pirmas apie tai sužinosiantis.
„Todėl pirmiausia rekomenduojama pabandyti susisiekti su darbuotoju telefonu, o pokalbį vėliau užfiksuoti el. paštu. Jei susisiekti nepavyksta, galima kreiptis į darbuotojo nurodytą kontaktinį asmenį nelaimės atvejais“, – sako A. Daubaraitė.
Ji teigia, kad darbuotojas gali turėti ir kitų pateisinamų priežasčių, kodėl nepavyko grįžti kaip planuota, pavyzdžiui, dėl atšaukto skrydžio, sveikatos problemų ar kitų svarbių aplinkybių. Todėl darbdaviui svarbu įvertinti situaciją ir po pokalbio reaguoti proporcingai, t. y. neskubėti bausti ar kaltinti.
„Žinoma, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, reikėtų tokią informaciją patikrinti. Visiškai normali praktika – paprašyti pateikti pateisinimą įrodančius dokumentus, pavyzdžiui, pranešimą apie atšauktą skrydį. Tačiau šiuo atveju, atsakomybė pirmiausiai tenka darbuotojui. Darbuotojas, susidūręs su nenumatytomis aplinkybėmis, turėtų kuo greičiau informuoti darbdavį ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
Visą straipsnį skaitykite lrytas.lt.
