Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo net keli svarbūs Darbo kodekso ir kitų su darbo teise susijusių teisės aktų pakeitimai. Šiame naujienlaiškyje apžvelgiame darbdaviams svarbiausius pokyčius, susijusius su darbo užmokesčiu ir jo mokėjimu, bei darbuotojų, pranešančių apie pažeidimus, apsauga.

Didėja minimalus darbo užmokestis

Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis didėja iki:

  • 730 eurų per mėnesį (bruto), dirbant pilnu etatu
  • 4,47 eurų per valandą (bruto).

Padidėjęs minimalus darbo užmokestis darbuotojams taikomas automatiškai, tačiau jei darbo sutartyje buvo nurodytas anksčiau galiojęs minimalaus darbo užmokesčio dydis konkrečia suma, atlyginimo pokytis turėtų būti užfiksuotas sudarant susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo.

Nebelieka galimybės mokėti darbo užmokestį grynais pinigais

Nuo metų pradžios taip pat įsigalioja pakeitimas, nustatantis, jog darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą. Išimtis dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo taikoma tik jūrininkams.

Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu  darbuotojams aiškiai iškomunikuoti, kad jie privalo pateikti darbdaviui savo asmeninę, o ne šeimos nario ar kito asmens banko sąskaitą.

Padvigubėjusios baudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklių pažeidimus

Neseniai įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 300 iki 1 450 eurų. Už pakartotinį pažeidimą – nuo 1 400 iki 3 000 eurų. Tyčinis šių pažeidimų atlikimas užtraukia baudą nuo 2 700 iki 6 000 eurų.

Nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija

Nuo 2022 m. vasario 15 d. tai pat įsigalios nauja Pranešėjų apsaugos įstatymo redakcija, kurioje numatomi pokyčiai aktualūs tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui. Šiuo įstatymu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos.

Nors nauja įstatymo redakcija jau priimta ir neužilgo įsigalios, dar nėra priimti įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai aktai, kurie numato, kaip darbdaviai turi vykdyti šį įstatymą. Pavyzdžiui, pareigą privačioms įmonėms įdiegti vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus (pavyzdžiui, karštąją liniją ar specialų intraneto puslapį), pareigą darbdaviui nustatyti vidines procedūras, užtikrinančias vidiniu kanalu gautos informacijos konfidencialumą ir panašiai. Kol tai nebus padaryta, darbdaviai negalės pilnai atnaujinti vidinių procedūrų ir dokumentų, reguliuojančių informacijos teikimą per vidinius kanalus ir konfidencialumo užtikrinimą.

Esminiams ir naujiems įstatymo redakcijos numatomiems pokyčiams darbdaviai gali pradėti ruoštis jau dabar.

Svarbiausios naujovės:

  • Informacija apie pažeidimą galės būti teikiama ne tik raštu, bet ir žodžiu (iki tol Įstatymas neaptarė informacijos pateikimo žodžiu).
  • Išplėsta informaciją apie pažeidimą teikiančio asmens sąvoka. Pavyzdžiui, į ją įtraukti: asmenys, kuriuos su įmone siejo ikisutartiniai santykiai; asmenys, kurie priklauso įmonės valdymo, administraciniam ar priežiūros organui; tretieji asmenys, pavyzdžiui, asmenys, kurie dirba įmonės rangovams, subrangovams ar tiekėjams; kiti. Anksčiau pranešėjų ratas buvo ženkliai siauresnis.
  • Įvestos naujos kategorijos, pavyzdžiui, pagalbininkas, kuris padeda informaciją teikiančiam asmeniui ir kuriam turėtų būti suteikiama konfidencialumo garantija.
  • Išplėstas pažeidimų, apie kuriuos gali būti pranešama, sąrašas, susijęs su viešąja teise (pavyzdžiui, pažeidimai, susiję su vidaus rinka).
  • Numatytos papildomos informaciją gavusios institucijos pareigos, susijusios su informaciją pateikusio asmens informavimu, terminais, informacijos saugojimu.
  • Papildytas neigiamų poveikio priemonių, kurias draudžiama taikyti informaciją pateikusiam asmeniui, sąrašas. Pavyzdžiui, bus draudžiama apriboti galimybę dalyvauti anksčiau įprastoje formalioje ar neformalioje veikloje, nepratęsti terminuotos darbo sutarties arba nutraukti terminuotą darbo sutartį anksčiau laiko.