VŽ: Tikslas aiškus, bet detalės ne: nuo 2030 m. visi nauji pastatai Lietuvoje turės būti netaršūs

Nors Aplinkos ministerija mano, kad pokyčiai turėtų padėti sumažinti pastatų statybos ir išlaikymo kaštus, verslo atstovai baiminasi, kad prognozė nebūtinai gali išsipildyti.

Kas keičiasi

Aplinkos ministerija VŽ nurodo, kad įstatymo pataisos buvo reikalingos siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvos nuostatas dėl pastatų energinio naudingumo, kuria siekiama didinti pastatų energinį naudingumą, mažinti jų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Įstatyme nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai nuo 2028 m. sausio 1 d. turės būti visai netaršūs, o nuo 2030 m. sausio 1 d. šis reikalavimas bus taikomas visiems statomiems naujiems pastatams.

„Visai netaršus pastatas yra labai didelio energinio naudingumo, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas pagal aplinkos ministro nustatytus rodiklius“, – aiškina ministerija.

Kada bus parengti techniniai reikalavimai, ministerija nenurodo. Tačiau ji tikina, kad apšiltinimo medžiagos reikės naudoti tiek pat, kaip ir beveik energijos nevartojantiems pastatams, kitaip tariant, A++ energinio naudingumo klasės, kuriuos Lietuvoje privaloma statyti nuo 2021-ųjų.

Ministerijos vertinimu, pakeitimai turėtų atpiginti tiek pastatų statybą, tiek eksploatavimą.

„Visai netaršūs pastatai privalės naudoti energiją tik iš atsinaujinančių energijos išteklių, tai pagrindinis skirtumas tarp dabar galiojančių ir būsimų reikalavimų. Kadangi yra mažinami reikalavimai šilumos laidumo koeficientams, mažėja ir medžiagų kiekis, o tai turėtų sumažinti statybos kainas apšiltinimo medžiagų atžvilgiu pagal šios dienos medžiagų kainas“, – teigia ministerija.

Anot jos, visai netaršių pastatų tikslas ir esmė – kuo pigesnis pastatų išlaikymas.

„Visas (visai netaršaus pastato – VŽ) atsipirkimas priklauso nuo energijos kainų, kuo jos didesnės, tuo didesni sutaupymai, todėl konkrečių skaičių įvardyti negalime“, – komentuoja ministerija.

Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, VŽ sako, kad apie šiuos pakeitimus verslo bendruomenei buvo žinoma, nes Lietuva turėjo įgyvendinti ES keliamus reikalavimus.

„Tikslas yra aiškus, tačiau labai svarbios yra ir detalės. Konkrečius reikalavimus visai netaršiems pastatams dar turės patvirtinti Aplinkos ministerija, todėl kol kas yra neapibrėžtumo dėl techninių parametrų, leidžiamų sprendinių ir ekonominio poveikio“, – teigia advokatas.

Ne tas pats

S. Skukausko vertinimu, „visai netaršus pastatas“ nėra tas pats, kas šiandien Lietuvoje statoma kaip A++ energinio naudingumo objektas.