Lietuvos įsigijimų rinkoje kraują pernai varinėjo optimizmo variklis, tačiau rinka būtų buvusi dar gyvybingesnė, jei nebūtų nuplaukę suplanuoti daugiau nei 300 mln. Eur vertės sandoriai. Rinkos dalyviai vardija žlugusių sandorių priežastis ir prognozuoja, ko galima tikėtis šiemet.
VŽ jau rašė, kad pernai Lietuvoje sudaryti 88 įmonių susijungimų ir įsigijimų sandoriai (angl. mergers & acquisitions, M&A) – 14% daugiau nei 2016 m. ir daugiausia per pastaruosius trejus metus. Atskleista sandorių vertė pernai taip pat buvo gana solidi ir sudarė maždaug 480 mln. Eur.
Tačiau 2017 m. neįvykusių sandorių potenciali vertė irgi yra solidi ir, VŽ skaičiavimu, viršija 316 mln. Eur, tad išsiaiškinti neįvykusių sandorių priežastis yra ne mažiau svarbu, nei išmokti baigtų sandorių pamokas, sako kalbinami rinkos dalyviai.
Sergejus Butovas, M&A sandoriuose konsultuojančios advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, sako, kad neįvykusių sandorių statistika nėra išskirtinė, – kasmet matomi panašūs pradėtų, bet nebaigtų sandorių skaičiai.
„Skirtumas tik tas, kad kai kuriais laikotarpiais daugiau tokių sandorių lieka konfidencialūs, kai kada visuomenė sužino daugiau. Vienas ar du iš anksčiau nurodytų sandorių vis dar turi potencialą. Pavyzdžiui, „Impuls“ priklauso privataus kapitalo fondui, tad fondas anksčiau ar vėliau jį parduos. Kai kurie sandoriai, kaip „Novaturo“ pardavimas, jau pasuko kita kryptimi. Keli kiti nurodyti sandoriai galėjo neįvykti dėl reguliuojamosios aplinkos pokyčių. Sandoriams prasidėjus, pajudėjo kelios įstatymų leidybos iniciatyvos, kurių poveikis verslo aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai nebuvo iki galo aiškus ir vienareikšmis, tad pirkėjai galėjo užimti atsargesnę poziciją, kuri nebūtinai tiko pardavėjų komandoms“, – sako p. Butovas, tarp eilučių leidžiantis suprasti, kad čia kalbama apie vaistinių tinklus.
Plačiau skaitykite 2018-04-13 „Verslo žiniose“, vz.lt arba spustelėję šią nuorodą.
